Gręžtinių ir plūktinių pamatų bazėje naujai sukurtos technologijos dėka atsirado reali galimybė įvaldyti pagrindo deformatyvumą atskirai po kiekvienu pamatu, be išimties, siekiant vienintelio bendro tikslo – viso pastato nuosėdžių tolygumo. Šio metodo esmė yra ta, jog reikiamo gylio gręžinyje iš standžios medžiagos (tausojant aplinką pageidautinas betono laužas ar trupintas betonas, o kai jų nėra – tinka lauko rieduliai ar akmens skalda) yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Pado plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso tik nuo dviejų dalykų – nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo konkrečiam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip šiame paveikslėlyje.
Pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, kaip rodo virš 20-ies metų sukaupta patirtis, pasižymi kaip ypač patikimi pamatai, o dėl giluminio tankinimo metu sustiprinamų pagrindo savybių, šie pamatai gali būti universalūs bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis. Dėl ženkliai sustiprinto pagrindo šių pamatų konstrukcijos išnaudojimo laipsnis, vėlgi, tampa kur kas aukštesnis negu bet kokio kito pamatų tipo. Be to, dėl dirbtinio pagrindo įrengimo atkrenta ir pati būtinybė gręžtis gilyn (pamato gelžbetoninės dalies dažniausiai pakanka 1,5-2,0m aukščio), todėl ir šių pamatų gylis nėra toks reikšmingas kaip kad poliniams pamatams, dirbantiems ne tik padu, bet ir šoniniu paviršiumi.
Visos šios aplinkybės leidžia pamatus su išplūktu padu kur kas taupiau konstruoti, dėl ko jiems sunaudojamų medžiagų požiūriu, šie pamatai yra gerokai pranašesni už kitus pamatų tipus. Ypač ryškiai tai iliustruoja jų palyginimas su plačiai išpopuliarėjusiais CFA poliais. Pavyzdžiui, iš pamatų variantų palyginimo 4-ių aukštų daugiabučiui su rūsiu, kaip gana charakteringam objektui dėl ne per gilių CFA polių (350mm skersmens ir viidutinio 6,5m gylio) bei pakankamo jų apkrovimo, yra nustatyta, jog šį projektinį sprendimą perskaičiavus į anaologiško skersmens pamatų variantą ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, vien tik prekinio betono būtų sunaudojama net 5 kartus mažiau. O tais atvejais, kaip rodo skaičiavimai, kai stabilesni gruntai slūgso kur kas didesniame gylyje ir vietoje vidutinio ilgio polių tenka juos gerokai pagilinti, tai priklausomai nuo pasirenkamo polių išdėstymo tankio bei jų atitinkamo skersmens pagal esamas apkrovas, nes po CFA poliais niekas pagrindo netankina, prekinio betono kiekių skirtumas tarp pamatų su išplūktu padu gali išaugti iki 10-ies ir net daugiau kartų…
Akivaizdu, jog ignoruoti tokius duomenis, vertinant iš šiltnamio efektą sukeliančių reiškinių pozicijos, būtų tikrai nedovanotinas aplaidumas. Nežiūrint to, t v a r u m o reikalai statybų sektoriuje, kaip rodo šiandienos realybė, vis dar sunkiai skinasi sau kelią. Pabrėžtina, jog per 20 metų išbandyta ir iki šiol sėkmingai taikoma į naują lygmenį pakelta plūktinių pamatų technologija, pristatoma kaip tik šioje svetainėje, leidžia ne tik sumažinti milžiniškus gelžbetonio kiekius, bet ir tvariai panaudoti aplinkai žalingas betono atliekas, įplūkiant jas gilyn į gruntą.
Na, o apie ekonominius pristatomos pamatų įrengimo technologijos aspektus neverta net aptarinėti, nes po čia pateiktų sutaupomų m e d ž i a g ų k i e k i ų šis klausimas vargu ar dar gali kelti abejonių…