Monografijos struktūra su anotacija

Posted by admin on

 

MODIFIKUOTI PLŪKTINIAI PAMATAI KAIP INTEGRUOTA IR TVARI SISTEMA

DIRBTINIO  PAGRINDO  FORMAVIMUI BEI JO DINAMINIAM IŠBANDYMUI

Universalus sprendimas bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis – net ir sudėtingomis

                                                                                           A  n  o  t  a  c  i  j  a

Šioje monografijoje pristatomas išskirtinis tyrimų kelias, vedantis link universalesnių, tvaresnių ir ekonomiškesnių pamatų sprendimų net ir pačiomis sudėtingiausiomis gruntinėmis sąlygomis. Autorius, remdamasis kelių dešimtmečių praktine bei eksperimentine patirtimi, siūlo atnaujintą – modifikuotą plūktinių pamatų technologiją, kuri ne tik užtikrina aukštą darbų kokybę, ypač mažus bei tolygius pastatų nuosėdžius, bet ir atveria naujas galimybes darniai, aplinkai draugiškai statybai.

Monografijoje apibendrinama reali patirtis iš ne vieno šimto objektų, pastatytų ant šių pamatų, dažniausiai ne itin palankiomis gruntinėmis sąlygomis, įskaitant ir du 16 aukštų daugiabučius su 1000 tonų skaičiuotine apkrova po viena kolona. Analizuojami pamatų sprendimai riboto stabilumo gruntuose bei aptariama, kaip kryptingai panaudoti krintančio kūno smūgio energiją siekiant tinkamai įvaldyti pagrindo giluminio tankinimo ir išplūkto pado formavimo procesą. Akcentuojama būtinybė gruntų nevienalytiškumą vertinti ne tik keliose vietose po pastatu, kaip įprasta, bet po kiekvienu būsimu pamatu – be išimties. Šį sprendimą galima traktuoti ir kaip tiesioginį atsaką į „Eurocode 7“ dokumente ypač pabrėžiamą išskirtinę tyrimų masto bei kokybės svarbą, kaip ir pačią darbų vykdymo kontrolę.

Be aptariamo išskirtinio  šios technologijos universalumo, pritaikant ją praktiškai bet kuriomis, net ir sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis, knygoje taip pat parodoma, kaip dėka sustiprinto pamatų pagrindo bei didesnio konstrukcijos išnaudojimo efektyvumo, yra pasiekiamas ir ženkliai taupesnis statybinių medžiagų panaudojimas. Pavyzdžiui, lyginant su plačiai naudojamais CFA poliais, priklausomai nuo jų ilgio bei skersmens, sunaudojamo gelžbetonio kiekis gali sumažėti nuo 3-5 iki 10 ir daugiau kartų. Be to, remiantis žiedinės ekonomikos principais, tampa įmanoma tvariai panaudoti ir aplinkai nepageidautinas betono atliekas – jas pakartotinai įplūkiant į gruntą kaip apatinę konstrukcijos dalį. Tokiu būdu užtikrinama ne tik aplinkosauginė, bet ir ženkli ekonominė nauda statybų sektoriui.

Ši knyga skirta ne tik statybos specialistams ar už tvarumą atsakingiems projektų vadovams, bet ir visiems, kurie ieško atsakymų į klausimą: kaip šiandien statyti geriau – tvariau, saugiau ir sumaniau?

Turinys

ĮVADAS 

I DALIS. Užsibrėžto tikslo aktualumas nepakankamo pagrindo kokybės vertinimo kontekste

1.1. Mechanizuoto pamatų įrengimo bumas ir su juo susijusios pagrindo kokybės vertinimo problemos

1.2. Negatyvūs reiškiniai pamatų statyboje kaip neatidėliotinų permainų geotechnikoje ženklai, akivaizdžiai susišaukiantys su „Eurocode 7“ iškelta geotechninių tyrimų masto bei jų kokybės spraga šiuolaikinėje geotechnikoje

1.3. Naujai kuriamos modifikuotų plūktinių pamatų technologijos pasirinkta kryptis pagrindo kokybės eksperimentiniam vertinimui po kiekvienu pamatu – praktinis atsakas į „Eurocode 7“ iškeltą problemą

II DALIS. Tikslingos paieškos keliai nuo pat 1982 m. pagrindo nevienalytiškumui vertinti po kiekvienu būsimu pamatu

2.1. Gręžtinių pamatų pagrindo vertinimas pagal sraigtinio štampo bandymo duomenis dominuojančiame sluoksnyje, juos atitinkamai pakoreguojant, orientuo-jantis į statinio zondavimo rezultatus konkrečioje būsimo pamato vietoje

2.2. Šulininių pamatų pagrindo vertinimas, remiantis rankinio dinaminio zondo rezultatais, su pado išplatinimo galimybe ir išplatinto pado konstrukcijos stiprumo skaičiavimu kaip nearmuoto betoninio elemento

2.3. Priežastys, nulėmusios šulininiams pamatams išmėginti krintančio kūno smūgio energiją ar suteikti tik kevaliniams pamatams būdingą išskirtinį konstrukcijos tvarumą

2.4. Išvados ir tolesni uždaviniai

III DALIS. Glaustai apie tradicinių plūktinių pamatų esmę bei ateities perspektyvą

3.1. Plūktinių pamatų technologija ir jų nepasiteisinimo Lietuvoje priežastys

3.2. Krintančio kūno smūgio energijos apskaičiavimo ypatumai

3.3. Plūktinių pamatų įrengimas nepalankiose gruntinėse sąlygose, įskaitant ir CFA polių technologijos galimą pritaikymą

3.4. Plūktinių pamatų technologijos taikymo galimybės išskirtiniais-kritiniais atvejais

IV DALIS. Plūktinių pamatų technologijos modifikacija, vertinant pagal plūktuvo smūgio energijos intensyvumą

4.1. Pagrindinių išeities sąlygų nustatymas, ieškant optimalių plūkimo įrenginio parametrų bei jo konstrukcinių elementų funkcialumo

4.2. Plūktinių pamatų dirbtinio pagrindo formavimas, atsižvelgiant į plūktuvo „atsako“ duomenis ir jų diferencijavimo galimybes

4.3. Pagrindo nevienalytiškumo išplėstinio vertinimo galimybė pagal testavimo rezultatus smūgine apkrova bei po pamato padu įplūkiamos standžios birios medžiagos kiekį

V DALIS. Plūktinių pamatų geotechninio projektavimo paieškos, didinant jų patikimumą bei tvarumą

5.1. Pagrindo atsparumo vertikaliai apkrovai nustatymas, pasirenkant eksperimentinį vertinimo metodą pamatų įrengimo vietoje

5.2. Vertikalios apkrovos įtaka grunte įtvirtintų pamatų atsparumui horizontalioms apkrovoms ir lenkimo momentams, remiantis unikaliais eksperimentiniais tyrimais

5.3. Rekomenduojamas pagrindo skaičiavimo metodas, įvertinant horizontalių apkrovų bei lenkimo momento poveikį

5.4. Plūktinių pamatų laikomosios galios išplėtimo galimybės, jų konstrukciją derinant su šulininių pamatų elementais

 VI DALIS. Klasikinės gruntų mechanikos taikymo patirtis, skaičiuojant plūktinių pamatų nuosėdžius sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis

6.1. Šešiolikos aukštų daugiabutis Elektrėnuose su požemine dalimi, pastatytas ant riboto stabilumo minkštai-kietai plastiškų juostuotų molių

6.2. Dviejų aukštų namas Vilniuje ant susigulėjusio piltinio grunto sluoksnio kaip potencialaus pakloto virš slūgsančių durpių, tinkamai subalansuojant į jas apkrovą

6.3. Formuojamo dirbtinio pagrindo papildomo vertinimo paieškos, pasitelkiant gretimų pamatų nuosėdžių nevienodumo tikrinimo sąlygą

VII DALIS. Tolimesni teoriniai ir praktiniai iššūkiai

7.1. Šiuolaikinių teorinių modelių taikymas krintančio kūno inercijos jėgos tikslesniam apskaičiavimui ir šio proceso skaitmeninis modeliavimas

7.2. Plūktinių pamatų pagrindo laboratoriniai tyrimai naudojant makromodelius arba realaus dydžio pamatus specialioje smėlio dėžėje (angl. Large-Scale Soil Testing Box)

7.3. Plūktinių pamatų pagrindo natūriniai tyrimai itin nepalankiose gruntinėse sąlygose

VIII DALIS. Tvarumo ir ekonomiškumo aspektai taikant plūktinius pamatus

8.1. Aplinkai nedraugiškų medžiagų poreikio mažinimas, lyginant su CFA poliais

8.2. Techno-ekonominiai rodikliai, vertinant sutaupomas statybines medžiagas

 IŠVADOS

 PRIEDAI

  1. Negatyvių reiškinių pamatų statyboje nuotraukos su aprašymais
  2. Monografijoje naudojamų skaitinių formulių šaltinių puslapių kopijos
  3. Kai kurių teorinių išraiškų matematinio išvedimo pristatymas
  4. Detalūs pavyzdžių duomenys (nuotraukos, skaičiavimai, tyrimų rezultatai)
  5. Projektų aprašymai bei nuotraukos
  6. Technologinė kortelė
  7. Atliktų darbų sąrašas

 LITERATŪRA