Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų dažniausiai yra paliekami visiškai savieigai (žr. 6-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams tuo pasirūpinti dažnai būna per sudėtinga, nes stokojama kompetencijos, tai projektuotojai kas keisčiausia, kuriems pirmiausiai turėtų rūpėti jų pačių darbo galutinis rezultatas, tam yra visiškai abejingi. Vargu, ar šį abejingumą dar galima kitaip paaiškinti, kaip tik korupciniais ryšiais, neišraunamai įsišaknijusiais „atkatų” pavidale.
Apskritai, jeigu pamatų projektus vertinti bendrais bruožais, tai juose apstu neracionalių sprendimų bei elementarių klaidų, o ypač išdėstant pamatus plane, neretai peraugančių į neleistinai grubias klaidas, kurios namo konstrukcijoms yra ypač žalingos. Taipogi pamirštama, kad nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto „Eurocode7” nurodymais, yra tų pamatų tinkamas įrengimas. Užtat, šiomis spragomis puikiai naudojasi įvairaus plauko „specialistai”, klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, kurios realiai įmanomos tik darbų kokybės bei jų patikimumo sąskaita.
O neatsakingumas bei nemokšiškumas šioje srityje vėliau ypač brangiai kainuoja. Deja, kaip matyti iš mums, kaip geotechnikos ekspertams gaunamų nuolatinių nusiskundimų, dar neretai taip ir atsitinka. Štai tik keletas iš jų: „Norėčiau pasiteirauti kokios gali būti priežastys, kai skilinėja namo sienos? Namas pastatytas prieš tris metus, 2 aukštų, 250 kv.m. Tikriausiai sėda pamatai. Ką patartumėte daryti? Kokie galimi problemos sprendimo variantai?” Arba kitas: „…Įskilo namo pamatai. Atitinkamai pradėjo trūkinėti namo siena ir sėsti vienas namo kampas. Norėčiau sužinoti, ką galima padaryti, kad sutvirtinti namo pamatus?” O štai čia – vienas iš paskutiniųjų: „Kas atsakingas dėl namo pamatų sėdimo? Pastačius namą po 2 metų pastebėjome, kad namas grimzta, sėda poliniai pamatai. Atlikome geologinius grunto tyrimus, išaiškėjo, kad stabilus gruntas yra tik 6 metrų gylyje. Namas statytas su projektu, visi leidimai yra, statybas vykdė individuali įmonė”. Į bėdą patekusiam žmogui juk neatsakysi, kad būsimų pamatų kokybe reikėjo pasirūpinti dar tuomet, kai buvo rengiamasi namo statybai, kad aklas taupymas pamatų sąskaita neretai liūdnai baigiasi… Arba, kad pastatyto namo jau nebenukelsi ir naujų pamatų nebeįrengsi. Todėl, priklausomai nuo pačiame pamatų projekte vyraujančių grubių klaidų masto, deja dar neretai pasitaikančių, kartais įmanoma imtis to broko ištaisymo, kurio galima buvo nesunkiai išvengti, savo laiku atsakingiau pasirinkus tinkamus rangovus, o pirmiausiai pradedant – tai nuo kvalifikuotų būsimo pamatų projekto autorių paieškos.
Iš kitos pusės, ko benorėti iš eilinių rangovų, nepelnytai pretenduojančių į pamatų įrengimą, jeigu iš žemiau pateiktose nuotraukose matomų avarinių situacijų bei kitokio akivaizdaus broko „autorystė” priklauso vienoms, iš pačių žinomiausių šalyje specializuotų pamatų statybos bendrovių. Kai pagrindo kokybe sistemiškai nesirūpinama, nuo negatyvių pasekmių negelbsti net beatodairiškas statybinių medžiagų pereikvojimas, kaip taisyklė įteisinamas šiam tikslui specialiai sukurptame projekte, kuriame sąmoningai „išpučiami” darbų kiekiai, o kartu ir jų kaina. Nereti tokiais atvejais ir korupciniai ryšiai tarp tendencingo projekto autorių ir pamatų rangovų, oi nereti. Ir kieno sąskaita visa tai daroma? Žinoma, kad užsakovų, apie tai net nenutuokiančių.
O galiausiai, gvildenant šį klausimą pribloškia tai, jog šia linkme jau yra tiek „pažengta”, kad toliau nebėra kur – akivaizdų broką be užuolankų bandoma pateisinti oficialioje žiniasklaidoje, skleidžiant sveiku protu sunkiai įsivaizduojamą mitą, neva naujame pastate sienų skilinėjimas yra visiškai normalus reiškinys tarytum tai nebūtų griežtai reglamentuota jokiais normatyviniais dokumentais, tame tarpe ir Eurocode7.
1-2 nuotr. Aiškiai matomi įtrūkimai sienose yra užfiksuoti Klaipėdos dramos teatre jau po to, kai po šiuo pastatu buvo sustiprinti pamatai. Viena, gerai žinoma pamatų statybos bendrovė pamatus taip „sustiprino”, kad dėl ypač rimtos avarinės būklės šis pastatas yra visiškai uždarytas ir jo laukia nauja rekonstrukcija už daugiamilijonines lėšas). O priežastis labai paprasta – senuosius pamatus turėję sustiprinti poliai nėra pasiekę giliau esančio tinkamo pagrindo.
3-4 nuotr. Matyti, kaip atrodo darbo be apsauginių vamzdžių rezultatas, kai pritrūksta elementaraus atsakingumo: po atraminės sienos griūties Vilniuje užfiksuoti atkastų polių fragmentai – dėl išgriuvusio grunto, šalia polių šoninio paviršiaus atsivėrusios nišos užpildytos betonu, o žemiau, vietoje vientisos pamato konstrukcijos dėl ten patekusio grunto, atsiradusios tuštumos. Dirbant be apsauginių vamzdžių, kaip šiuo atveju, niekas neapdraustas nuo dar rimtesnių avarinių situacijų. Darbus vykdė ta pati bendrovė kaip ir Klaipėdoje.
5-6 nuotr. Matomi šiurpūs vaizdai užfiksuoti ypač rimtos avarinės situacijos metu, kai buvo statomas vienas stambus sostinės prekybos ir pramogų centras. Viena kolona kitos atžvilgiu yra nugrimzdusi net apie 80cm (tos pačios gretimos kolonos čia matomos skirtinguose aukštuose ir iš skirtingų pusių). Ir taip atsitiko tik dėl vienintelės priežasties – dėl pagrindo kokybės kontrolės po gręžtiniais pamatais nevykdymo, nebuvo pastebėtas silpno grunto sluoksnis. Kolonų atstatymo į projektinę padytį darbai kainavo apie 1mln.Lt. Dėl šios priežasties beveik metais vėlavo paties objekto pridavimas. Darbus vykdė kita, taipogi gerai žinoma pamatų statybos bendrovė.