GRĘŽTINIAI-PLŪKTINIAI PAMATAI KAIP INTEGRUOTA IR TVARI SISTEMA

DIRBTINIO  PAGRINDO  FORMAVIMUI BEI JO DINAMINIAM IŠBANDYMUI

Universalus sprendimas bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis – net ir sudėtingomis

                                                                                           A  n  o  t  a  c  i  j  a

Šioje monografijoje pristatomas išskirtinis tyrimų kelias, vedantis link universalesnių, tvaresnių ir ekonomiškai efektyvesnių pamatų sprendimų net ir itin sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis. Autorius, remdamasis kelių dešimtmečių praktine ir eksperimentine patirtimi, siūlo modifikuotą technologiją, paremtą gręžtinių ir plūktinių pamatų integracija. Ji suteikia neeilinę galimybę ne tik realiai kontroliuoti pagrindo standumą atskirai po kiekvienu pamatu – ko iki šiol statybos praktikoje nebuvo – bet ir užtikrinti bendrą viso pastato nuosėdžių tolygumą, remiantis faktiniais pagrindo parametrais, o ne vien formaliomis prielaidomis grindžiamais sprendimais. Kartu ši technologija atveria naujas galimybes darniai ir aplinkai draugiškai statybai.

Knygoje apibendrinama reali patirtis iš ne vieno šimto objektų, pastatytų ant šių pamatų, dažniausiai ne itin palankiomis gruntinėmis sąlygomis, įskaitant ir du 16 aukštų daugiabučius su 1000 tonų skaičiuotine apkrova po viena kolona. Analizuojami pamatų sprendimai riboto stabilumo gruntuose bei aptariama, kaip kryptingai panaudoti krintančio kūno smūgio energiją, siekiant tinkamai įvaldyti gruntų giluminio tankinimo ar dirbtinio pagrindo formavimo procesą. Akcentuojama būtinybė gruntų nevienalytiškumą vertinti ne tik keliose vietose po pastatu, kaip įprasta, bet po kiekvienu būsimu pamatu – be išimties. Šį sprendimą galima traktuoti ir kaip tiesioginį atsaką į „Eurocode 7“ dokumente ypač pabrėžiamą išskirtinę tyrimų masto bei kokybės svarbą, kaip ir pačią darbų vykdymo kontrolę.

Be aptariamo šios technologijos universalumo, pritaikant ją praktiškai bet kuriomis, net ir sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis, šiame veikale taip pat parodoma, kaip dėka negiliai sustiprinto pamatų pagrindo bei didesnio konstrukcijos išnaudojimo efektyvumo, yra pasiekiamas ir ženkliai taupesnis statybinių medžiagų panaudojimas. Pavyzdžiui, lyginant su plačiai naudojamais CFA poliais, priklausomai nuo jų ilgio bei skersmens, sunaudojamo gelžbetonio kiekis gali sumažėti nuo 3-5 iki 10 ir daugiau kartų. Be to, remiantis žiedine ekonomika tampa įmanoma tvariai panaudoti ir aplinkai nepageidautinas betono atliekas – jas pakartotinai įplūkiant į gruntą kaip apatinę konstrukcijos dalį. Tokiu būdu užtikrinama ne tik aplinkosauginė, bet ir ženkli ekonominė nauda statybų sektoriui.

Ši knyga skirta ne tik statybos specialistams ar už tvarumą atsakingiems projektų vadovams, bet ir visiems, kurie ieško atsakymų į klausimą: kaip šiandien statyti geriau – tvariau, saugiau ir sumaniau?

Turinys

 Skaityti toliau

Pamatų ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, arba dar kitaip vadinamų tiesiog plūktiniais pamatais, metodo esmė yra ta, kad po būsimu pamatu, reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos yra išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Jeigu tokį pamatą atsikasti ir kruopščiai nuvalyti jo paviršių, tai gautųsi panašus vaizdas kaip 1-jame paveikslėlyje. Skaityti toliau

Dėl “Daugiabučių gyvenamųjų namų Bajorų kelio ir Mokslininkų g. sankirta, Vilniuje” nuosėdžių stebėjimo

Tyrimo pagrindą sudarė nuosėdžių stebėjimo rezultatų apibendrinimas, atliktas remiantis UAB “Inžineriniai tyrinėjimai” 4-jo ciklo techninėje ataskaitoje užfiksuotais stebėjimais.  Skaityti toliau

Jau buvo rašyta, kad pamatų įrengimo klausimai daugelyje atvejų dažniausiai yra paliekami visiškai savieigai (žr. 6-jį straipsnį). Jeigu patiems užsakovams tuo pasirūpinti dažnai būna per sudėtinga, nes stokojama kompetencijos, tai projektuotojai kas keisčiausia, kuriems pirmiausiai turėtų rūpėti jų pačių darbo galutinis rezultatas, tam yra visiškai abejingi. Vargu, ar šį abejingumą dar galima kitaip paaiškinti, kaip tik korupciniais ryšiais, neišraunamai įsišaknijusiais “atkatų” pavidale. Skaityti toliau

Kadangi su pamatais susiję klausimai yra išties specifiniai, o ir geotechnikos specialistų šioje srityje, švelniai tariant ne per daugiausia, manome, kad būtų tikslinga šiek tiek plačiau pažvelgti į dabartines pamatų po mažaaukščiais pastatais įrengimo tendencijas ir duoti keletą naudingų patarimų. Juo labiau, kad šių eilučių autorius, kaip vienas iš Respublikinių statybos normų RSN 91-85 sudarytojų, skirtų iki šiol populiarumo neprarandančių gręžtinių pamatų projektavimui bei statybai, yra puikiai susipažinęs su visomis šių pamatų problemomis. Kai kurias iš jų, besikartojančias iki pat šiandienos, naudinga prisiminti ir po tiek metų, o tas, kurios išryškėjo kur kas vėliau, daugiausia per paskutinį laikmetį, verta pagvildenti kiek išsamiau. Skaityti toliau

Patys pirmieji plūktinių pamatų Lietuvoje panaudojimo žingsniai bei mėginimai šią technologiją labiau priartinti prie Lietuvos gruntinių sąlygų, kuomet pasitaikantys gruntai dažnai nėra tokie silpni, kokiems šis metodas iš esmės ir buvo sukurtas, yra aprašyti J.Šimkaus ir L.Furmonavičiaus mokymo knygelėje “Nauji efektyvūs pamatai” (V.: VISI, 1989. – 84 p.). Skaityti toliau

Lietuvoje nuo 2005 metų yra įteisintas Europinis standartas EN 1997-1:2004 Eurocode 7 Geotechnical design – Part 1, turintis Lietuvos standarto statusą, kuriuo remiantis yra patvirtinta lietuviškoji versija LST 1997-1:2005 (toliau EC7). Šiuo metu tai yra pagrindinis statybos techninis reglamentas, skirtas geotechniniam projektavimui. Skaityti toliau

Anksčiau, kol šiuolaikiniai mobilūs gręžimo mechanizmai nebuvo taip masiškai išplitę bei lengvai prieinami, pamatų įrengimu dažniausiai užsiimdavo tie patys rangovai, kaip taisyklė, vykdantys ir tolimesnius pastato statybos darbus. Nusamdoma būdavo tik pati gręžimo technika. Tai tikrai ne pats blogiausias variantas, nors dėl žinių ir patirties stygiaus pasitaikydavo visko. Skaityti toliau

Anksčiau, kol šiuolaikiniai mobilūs gręžimo mechanizmai nebuvo taip masiškai išplitę bei lengvai prieinami, pamatų įrengimu dažniausiai užsiimdavo tie patys rangovai, kaip taisyklė, vykdantys ir tolimesnius pastato statybos darbus. Nusamdoma būdavo tik pati gręžimo technika. Tai tikrai ne pats blogiausias variantas, nors dėl žinių ir patirties stygiaus pasitaikydavo visko. Skaityti toliau

Pamatai – vienas svarbiausių statybos elementų, nes nuo jų priklauso viso pastato būklė. Tik deramai įvertintas pagrindas, gerai apgalvota ir patikimai įrengta pamatų konstrukcija gali užtikrinti pastato stabilumą bei apsaugoti nuo nevienodų pagrindo ir pastato deformacijų. Skaityti toliau

Statybos reglamentuose aiškiai apibrėžta tokia svarbi ir visiems suprantama sąvoka kaip statybos darbų kokybės kontrolė. Statinio antžeminėje dalyje šis klausimas daugmaž yra išspręstas ir didelių problemų nekelia. Tačiau to tikrai negalima pasakyti apie šiandieninę giliųjų pamatų statybą, priskiriamą paslėptiems darbams. Skaityti toliau

Remdamasis ne vienerių metų įdirbiu ir patirtimi, VšĮ Taikomosios Gruntų Mechanikos Mokslo Institutas (toliau TGMMI) yra parodęs, jog turint užsibrėžtą tikslą visiškai realu užtikrinti ne tik pamatų, bet ir paties pagrindo kokybės kontrolę. Ir tam nebūtina dirbtinai “išpūsti” pamatų apimties, veikiau priešingai – taikant tinkamą technologiją, užtikrinama pigesnių, racionalesnių ir, kas svarbiausia, patikimų pamatų projektavimas bei statyba. Bet pirmiausia tam reikia aukštos kvalifikacijos ir atsakingumo, rengiant pamatų projektą, bei papildomų sąnaudų ir tam tikros patirties, įvertinant pagrindą sudarančius gruntus. Skaityti toliau