Sukčiavimo stambiu mastu ypatumai Lietuvos pamatų statyboje

Jeigu vienu sakiniu, tai tie ypatumai susiveda į rinkos dalyvių iškreiptus santykius beveik visose srityse, o pirmiausiai tai liečia piktybišką neatsiskaitymą už suteiktas paslaugas. Ir kodėl taip nesielgti, jeigu pati Valstybė tiek metų visa tai toleruoja, pati laiku neatsiskaitydama su įvairiais verslo subjektais. Tad nieko nuostabaus, kad tokiu būdu atsirado palanki terpė visokio plauko parazituojantiems elementams, kurie minėtą neatsiskaitymo už paslaugas sistemą bando priimti kaip normą, kad nebaudžiamai galėtų tarpti kitų sąskaita, savo nesąžiningus veiksmus dangstydami esama įstatymų raizgalyne. Netgi būtų galima teigti, jog taip susiformavo nauja „verslo rūšis“.

Kaip rodo pastarųjų metų patirtis, panašūs sukčiavimai ypač išsikerojo vienoje iš labiausiai su korupcija susijusių sričių – statybų sektoriuje, kai be jokių skrupulų stambiu mastu bandoma pasipelnyti kitų rangovų sąskaita, sąžiningai įvykdžiusių savo įsipareigojimus, o kaip šiuo konkrečiu atveju – visus sutartyje numatytus pamatų įrengimo darbus.

Kam bus įdomu susipažinti su viena iš panašių istorijų, rekomenduojame dalį medžiagos iš vykusio teismo proceso. Tai būtų vienos pamatų statybos bendrovės, esančios „Ieškovės“ pozicijoje, vadovo raštiškas paaiškinimas teismui (žr. priedą). Iš šio dokumento aiškiai išplaukia tuo metu susiklosčiusi situacija bei įvairaus lygio tuometinio genrangovo manipuliacijos, užimančio „Atsakovės“ pozicijas, tiek iškraipant pačius faktus, tiek ir juos klastojant. Įvykiams užbėgus į priekį tenka pažymėti, kad byla 1-os instancijos teisme jau yra laimėta, nors šis sprendimas yra apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui.

Kai kam gali kilti klausimas, kodėl prireikė visa tai paviešinti? Reikalas tas, kad be kitos žalos, nukreiptos prieš įmonę, „Atsakovė“ savo įžūliais veiksmais rimtai pasikėsino sukompromituoti „Ieškovės“ praktikuojamus naujo tipo pamatus, jau spėjusius ypač teigiamai užsirekomenduoti, kaip apskritai netinkamus. Ir kaip tai buvo įvykdyta? Ogi labai paprastai – tie pamatai tiesiog imti ir niekam perdaug neaiškinant – „sustiprinti“. Kad vėliau ir aiškintis nebūtų dėl ko. Svarbiausia gi, pats faktas. O jeigu detaliau, tai „Atsakovės“ iniciatyva buvo priimtas vienašališkas, melagingom išvadom grindžiamas sprendimas „sustiprinti“ keliolika pamatų iš bendro 54 vnt. skaičiaus (kodėl tik keliolika?), nors pagal iš anksto atliktos ekspertizės išvadas to daryti visiškai nereikėjo. Veikiau priešingai, nes visi pamatai, kaip vėliau paaiškėjo, buvo apskaičiuoti su ypač didele atsarga dėl nerealiai uždidintų apkrovų. Tuo iškart netrūko pasinaudoti konkurentai, vos ne pagal komandą ėmę į visas puses trimituoti, kokie blogi neva, yra tie plūktiniai pamatai. Tokio masto „sutapimai“ bei veiksmų suderamumas tik parodo, koks rimtas kliuvinys kai kam pasirodė tie efektyvūs, lengvai įsisavinami naujieji pamatai. Net nekyla abejonės, kad šioje istorijoje neapsieita be žinomų konkurentų įsikišimo, nors ne kas kitas, o būtent tie patys konkurentai yra tiek „prisidirbę“, kad kvapelis nuo jų darbo broko yra pakankamai plačiai pasklidęs (žr. 2-jį straipsnį su nuotraukom). Ne veltui, liaudies išmintis panašiems atvejams turi šiam atvejui labai tinkamą patarlę – „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“.

Kadangi „Yla iš maišo“ išlindo pati, tad ir paaiškėjo, jog tai buvo ne tik iš anksto suplanuotas, nors ir nepavykęs mėginimas pasipelnyti kitos bendrovės sąskaita (šiuo atveju „Ieškovės“), bet ir tuo pačiu sudaryta puiki proga konkurentams suvesti sąskaitas su jiems neparankia pamatų statybos bendrove. Tam, kad lyg šiol pastarųjų klaidinami asmenys patys galėtų apie tai plačiau pasiskaityti iš oficialaus šaltinio, ir buvo imtasi šios medžiagos paviešinimo. Norint, viską galima lengvai patikrinti, nes čia nurodomi bylos registracijos duomenys bei kita būtina informacija.

PRIEDAS

„Ieškovo“ paaiškinimas raštu Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr.2-505-232/2008 pagal UAB „Fundamentus“ ieškinį UAB „Vilbosta“ ir atsakovės priešieškinį ieškovei

Pagal 2007 06 18 statybos rangos sutartį su genrangovu UAB „Vilbosta“, ieškovė – UAB „Fundamentus“ įsipareigojo parengti pamatų po kolonomis darbo projektą ir atlikti šių pamatų įrengimo darbus, šalys sulygo darbų vertę – 163.360,56 Eur, o genrangovas įsipareigojo pinigus sumokėti tam tikrais etapais. Ieškovė darbus atliko, o atsakovė liko skolinga 96.938,65 Eur pagrindinės skolos, neskaitant delspinigių ir kitų išlaidų.

Kaip neretai atsitinka statybų praktikoje (tai patvirtino ir liudytojas V.Gečauskas), UAB „Vilbosta“ kaip genrangovui primygtinai raginant, darbai buvo pradėti nelaukiant antžeminės dalies projekto pabaigos, kadangi, dar labiau užvėlinus statybos darbus, UAB „Vilbosta“ teigimu, grėsė problemos su darbų finansavimu. Todėl skubiai buvo apskaičiuota ir suderinta darbų kaina, kuri, kaip pasirodė vėliau, buvo beveik dvigubai mažesnė, negu prieš tai buvo pasiūlę vieni iš mūsų konkurentų. Projektavimo ir pamatų statybos darbai vyko praktiškai vienu metu, o vietoje užbaigtos ir patvirtintos antžeminės projektinės dokumentacijos, mums buvo teikiama juodraštinė medžiaga, su darbų eigoje pasitaikančiais įvairiais pasikeitimais, į kuriuos tekdavo operatyviai reaguoti. Dabar vertinant buvusį darbų organizavimą, pastebėtina, kad per mažai buvo dokumentuota darbų eiga, pernelyg pasitikėta „Vilbostos“ vadovais. Kaip tik todėl UAB „Vilbosta“, kaip genrangovui, atsirado puikios galimybės spekuliuoti darbų kokybe, kuri neva negali būti tinkama, pirmiausiai, dėl pamatų projekto nesuderinimo su antžeminės dalies projekto vadovu (šiuo atveju su V.Merkevičiumi), o taip pat nesuderinus pačių darbų įvykdymo su darbų techniniu prižiūrėtoju bei tuo pačiu jų pripažinimo tinkamais. Nors techninis prižiūrėtojas darbų priėmimo aktuose nesirašė tik todėl, kad projekte nebuvo projekto konstrukcinės dalies vadovo, t.y. V.Merkevičiaus suderinimo parašo. Tačiau, apie tinkamą UAB „Fundamentus“ darbų kokybę gali paliudyti pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas su sekančio darbų etapo vykdytojais – UAB „Alvora“, kuri ant mūsų pamatų vėliau montavo kolonas ir todėl buvo tiesiogiai suinteresuota prieš tai atliktų darbų kokybe (t.1, b.l.166).

Nežiūrint minėtų nesklandumų, projektas buvo paruoštas tinkamai, įvertinant visas mums pateiktas apkrovas po kolonomis bei inžinerinių geologinių tyrimų duomenis. Tuo pačiu, atsižvelgiant į Eurocode 7 rekomendacijas, ypatingas dėmesys buvo skiriamas pagrindo kokybės vertinimui darbų eigoje. Kaip tik todėl, pagrindas buvo testuojamas kiekvieno pamato vietoje ir, priklausomai nuo gaunamų rezultatų, operatyviai buvo tikslinamas pamatų išplūkto pado plotis, išeinant iš nuosėdžių leistino nevienodumo sąlygos. Visi šie duomenys apie pamatus, tiek skaičiuojamieji bei faktiniai, darbų metu buvo griežtai registruojami ir yra pateikti suvestinėje darbų vykdymo lentelėje (t.2, b.l.15). Vertėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad kol kas pamatų statyboje dauguma rangovų apskritai nepraktikuoja išsamios pagrindo po pamatais kontrolės, o UAB „Fundamentus“ tam skyrė išskirtinį dėmesį. Nors pagal šią technologiją Lietuvoje yra pastatyta neviena dešimtis stambių objektų, tame tarpe net du 16 aukštų gyvenamieji namai, projekto ekspertizė buvo vykdoma labai nuosekliai ir atsakingai, juolab, kad jau buvo prasidėjęs UAB „Vilbostos“ puolimas prieš UAB „Fundamentus“, iš esmės motyvuojant prasta darbų kokybe dėl neva nepakankamo esamo pagrindo stiprumo. Todėl, 2007-09-03 pirmajame ekspertizės akte ekspertas A.Misevičius nurodė patikslinti kai kurias pagrindo charakteristikas. Kadangi nelaukiant ekspertizės pabaigos UAB „Vilbosta“ ir toliau vienašališkai ruošėsi stiprinti pamatus, tai, vadovaujantis Eurocode 7 nurodymais, atsirado antrasis 2007-10-23 ekspertizės aktas (t.1., b.l.38), rekomenduojantis prieš pamatų stiprinimo darbus numatyti jų nuosėdžių stebėjimą, vykdomą nuo pat antžeminės dalies konstrukcijų montavimo pradžios. Ir pagaliau, gavus pirmajame ekspertizės akte nurodytų pagrindo charakteristikų įvertinimą, kurį atliko inžinerinės geologijos specialistas prof. K.Dundulis, trečiajame 2008-02-15 ekspertizės aktu (t.1., b.l.47)“Fundamentus“ pamatų darbo projektas buvo patvirtintas.

DĖL PAMATŲ STIPRINIMO NEREIKALINGUMO

Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Vilbosta“ pasistengė iškraipyti pagrindo sutankinimo kontrolės rezultatus, apie ką liudija UAB „Fundamentus“ ir UAB „Vilbosta“atstovų 2007-09-27 pasirašytas aktas (t.1 b.l.. ), kuriame teisingai užfiksuoti zondo įsmeigimo atstumai, tuo tarpu UAB „Geotestus“ išvadose jau nurodyti kiti, ženkliai mažesni zondavimo atstumai (prie bylos pridėtas atskiras segtuvas). UAB „Vilbosta“ bandė klastoti ir pamatų stiprinimo brėžinių vizavimo grifus, tuo įtakojant eksperto A.Misevičiaus nuomonę dėl neva netinkamo UAB „Pavlidi ir ko“ pamatų projekto. Tuo tikslu nors ir pavėluotai, nes projekto ekspertizei tikroji medžiaga buvo jau atiduota, iš UAB „Vilbosta“ pusės primygtinai buvo bandoma įpiršti ekspertui A.Misevičiui papildomą projekto lapą, kurį neva vėliau susipratę pasirašė patys projekto autoriai, t.y. UAB „Pavlidi ir ko“ bei aš pats, kaip konsultantas. Šį egzempliorių su originaliu V.Merkevičiaus, kaip konstrukcinės dalies projekto vadovo suderinimo parašu, datuotu 2007-10-19, esame išsaugoję.

Nepavykus UAB „Vilbosta“ įtakoti eksperto A.Misevičiaus nuomonės, beveik po pusmečio buvo kreiptasi į UAB „Ekspertika“ dėl papildomos projekto ekspertizės. Kokia medžiaga pastarajai bendrovei buvo pateikta, paaiškėjo tik tuomet, kai į UAB „Pavlidi ir ko“ iš UAB „Ekspertika“ paštu sugrįžo pamatų projektas, kurį UAB „Vilbosta“ buvo perdavusi papildomai ekspertizei. Pasirodo, ši projektinė dokumentacija yra neatpažįstamai pakeista dėl į projektą įsegtų daugybės papildomų ir nepažįstamų lapų, nors jų vizavimo grifai yra suklastoti su tikrojo pamatų projekto autorių parašais (ši medžiaga yra byloje atskiru segtuvu). Projektinės dokumentacijos klastojimo išdavoje buvo įtakota ir UAB „Ekspertika“. Ar galima duoti teigiamą atsiliepimą pamatų projektui, kuriame vienu metu yra pateiktas ir tų pačių pamatų, kaip jau nebetinkamų, sustiprinimo sprendimas? Ekspertams beliko tik išreikšti neigiamą nuomonę dėl tokio pamatų projekto sprendinių atitikimo statybos reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimams, ką jie ir padarė net neturėdami tam pakankamai medžiagos ir negavę atsakymų į užduotus klausimus. Tokia ekspertų išvada turėtų būti vertinama kritiškai.

UAB „Vilbosta“ teismui pateikė galutinį pamatų sustiprinimo projektą, kuriame ant brėžinių lapų, šalia D.Maratkanovo ir N.Grabovskij parašų jau yra atsiradęs ir V.Merkevičiaus parašas, kaip projekto konstrukcinės dalies vadovo (ši medžiaga taip pat yra byloje atskiru segtuvu), kuris turėjo kompensuoti atsiradusią spragą – stiprinimo projekto autorių kvalifikaciją liudijančių dokumentų neturėjimą. Nei vienas iš pamatų stiprinimo projekto kūrėjų neturėjo reikiamos atestacijos.

Pamatų sustiprinimo autorių netinkama kvalifikacija atsiliepė atliekant skaičiavimus, kuriais grindžiamas pamatų stiprinimo būtinumas. Šiam tikslui naudotasi paprastų gręžtinių pamatų (kai darbai vykdomi be pamato pado išplūkimo) Respublikinėmis statybos normomis RSN 91-85 (vienas iš bendraautorių esu ir aš pats). Tai absoliučiai klaidingas pasirinkimas ir netinkamas minėtų statybos normų taikymas, kadangi visiškai neįvertina šiame objekte realiai vykdytos pamatų įrengimo technologijos, pagal kurią padas po kiekvienu pamatu buvo kruopščiai išplūkiamas. Tik todėl pagal UAB „Vilbosta“ skaičiavimus išeina, kad UAB „Fundamentus“ įrengti pamatai „neatlaiko“ projektinių apkrovų net iki 5 kartų! Jeigu jau taip būtų iš tikrųjų, tuomet visiškai nelogiška buvo stiprinti tik 15 pamatų, kai jų skaičius yra 54 vnt. Tokiu būdu UAB „Vilbosta“, nekvalifikuotai ir be reikalo atlikusi dalies pamatų sustiprinimą, grubiai pažeidė pastato nuosėdžių leistino nevienodumo sąlygą. Problemų gali būti išvengta tik dėl to, kad projektuojant antžeminę pastato dalį buvo ženkliai užaukštintos apkrovos, negu faktiškai jos atitenka pamatams.

Projektinės apkrovos čia paminėtos neveltui. Nagrinėjant šio pastato antžeminės dalies techninį projektą, į akis krenta pasirinktos nerealiai didelės naudojimo apkrovos. Pavyzdžiui, kaip galima numatyti 30 kN/m2 naudojimo apkrovą, jeigu gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos teišgali pagaminti perdangos plokštes, maksimaliai galinčias atlaikyti tik 16 kN/m2? O tai yra dvigubai mažiau, negu nurodyta Techniniame projekte. Jeigu vadovaujantis STR 2.05.2003 į naudojimo apkrovas pažvelgti iš sandėliavimo plotams skiriamos pačios didžiausios apkrovos pozicijų, tai būtų net keturis kartus mažiau – tik 7.5 kN/m2. Ši aplinkybė labai svarbi techniniu požiūriu: jeigu faktinė naudinga apkrova yra būtent tokia, tai po UAB „Fundamentus“ pamatais apskritai gali būti nereikalingas net jų pado išplūkimas, jau nekalbant apie tai, kad pamatus dar reikėtų sustiprinti.

Kam gi prireikė viso to manipuliavimo apkrovomis? Atsakymas aiškus – kuo didesnės apkrovos į pamatus, tuo labiau dirbtinai „išpučiami“ projektuojamų darbų kiekiai bei jų kaštai, tuo didesnė perspektyva papildomai pasipelnyti šių dalykų neišmanančio užsakovo sąskaita. (Jau minėjau, kad UAB „Fundamentus“ pasiūlyta kaina buvo bene dvigubai mažesnė, negu artimiausių konkurentų). Todėl yra pagrindo manyti, kad V.Merkevičiui, kaip pirminio pamatų projekto autoriui, buvo nenaudinga derinti žymiai pigesnį pamatų projektą. Kaip liudininkas, teismo posėdyje V.Merkevičius UAB „Fundamentus“ pamatų projekto nederinimo faktą argumentavo tuo, kad šis projektas iš esmės skyrėsi nuo jo paties suprojektuoto pradinio varianto ir tik dėl to jam buvo nepriimtinas. O, ar tai buvo geras, ar blogas projektas, V.Merkevičius paprasčiausiai nesigilino.

Įvertinus nurodytus argumentus galima pagrįsti ir kitus nesąžiningus UAB „Vilbosta“ veiksmus, kurie buvo nukreipti į tai, kad už UAB „Fundamentus“ atliktus darbus bet kokiu pretekstu būtų galima neapmokėti. Antai, vykdant pagrindo sutankinimo kontrolę, statinio zondavimo bandymai buvo daryti ašyje „C“ trijose vietose – ties pamatais Nr. 28, 29 ir 30. Pavyzdžiui, jeigu paimti pamato Nr. 28 duomenis, tai vadovaujantis jau minėta darbų vykdymo suvestine lentele, po šiuo pamatu įplūktas faktinis akmens skaldos kiekis sudaro 1.30 m3. Išeinant iš prielaidos, kad išplūkto pamato padas yra sferos pavidalo, artimos rutuliui, tai apskaičiuotas šios sferos skersmuo yra 1.35 m. O žinant, kad smeigiamo zondo nuotolis plane nuo pamato ašies jau minėtame UAB „Fundamentus“ ir UAB „Vilbosta“ atstovų akte yra užfiksuotas 1.40 m, tai zondo nuotolis nuo pamato išplūktos sferos krašto: 1.40-1.35/2=0.725 m. Taigi, gautas nuotolis yra tikrai per didelis, kad zondas galėtų užfiksuoti kokį tai moreninio priemolio sutankėjimą. Ir priešingai, jeigu priimti sutankinimo kontrolės ataskaitoje vietoje faktinio 1.40 m neteisingai nurodytą 0.80 m atstumą, tai zondo nuotolis nuo išplūktos sferos krašto būtų net 5.8 karto mažesnis: 0.80-1.35/2=0.125 m. Nors ir šiuo atveju, vargu ar zondas galėtų ką nors pajausti, kadangi tankesnio grunto storymė pačiame iš akmens skaldos sutankintos sferos pakraštyje būtų gana nežymi. Likusiems dviems pamatams Nr. 29 ir 30 analogiškai apskaičiuotas zondo atstumas nuo sutankintos sferos krašto yra vienodas abejiems pamatams ir sudaro 0.49 m. Bet kuriuo atveju, jeigu pasižiūrėti į statinio zondavimo duomenis, tai ties visais pamatais žemiau jų gelžbetoninės dalies, t.y. nuo 2.2m ribos, nesijaučia jokio pagrindo susilpnėjimo. Priešingai, nors ir nežymus, tačiau zondavimo parametrų pagerėjimas ties pamatais Nr. 28 ir 29, yra aiškiai matomas. Todėl taip ir lieka neaišku, kuo gi iš tiesų netenkino gauti pagrindo sutankinimo kontrolės rezultatai?

DĖL FAKTINIŲ PAMATŲ STIPRINIMO DARBŲ KIEKIŲ ATITIKIMO PROJEKTINIAMS

Dėl atliktų darbų kiekių abejonių nekelia tik pamatų viršutinės dalies ardymo darbai, kurie sudaro 6 m3 ir rostverkų įrengimas – 73 m3. O štai pamatų stiprinimo projekte visi papildomi poliai nurodyti 0.5 m skersmens ir 4 m ilgio su bendru betono kiekiu 90m3. Tačiau yra gerai žinoma, kad 0.5 m skersmens grąžtų praktiškai nebūna, o tik 0.4 m arba 0.6 m skersmens. Jeigu skaičiavimuose priimti 0.4 m skersmens polius, tai jiems įrengti reikalingo betono jau sumažėtų iki 57 m3, o jeigu dar sumažinti ir jų gylį, kad ir iki 2 m, t.y. iki tokio gylio, kokie yra UAB „Fundamentus“ pamatai, tai tuomet betono tereikėtų tik 28.5m3. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdyje apklausto liudininko, UAB „Vilbosta“ statybos darbų vadovo V.Gečausko atsakymas į pateiktą klausimą dėl polių faktinio gylio. Kadangi priešieškinyje visų šių darbų kaina nurodyta 64.746 Eur, tai atsižvelgus pagal jų stiprinimo projektą atitinkančius atskirų darbų kiekius, bendras betono kiekis susidaro: 6+73+90 = 169 m3 Tuomet nesunku apskaičiuoti ir visų šių darbų vidutinį apibendrintą įkainį: 64.746 Eur/ /169m3 = 383 Eur/m3. Todėl iš kitos pusės, jeigu įvertinti čia parodytą mažesnį poliams reikiamo betono kiekį, kai jų skersmuo ir gylis priimamas atitinkamai 0.4 m ir 2 m, tai gautą kiekį padauginus iš čia išvesto apibendrinto įkainio, darbų kaina gautųsi tik (6+73+28.5)383 = 41.172 Eur. Tačiau šis skaičius būtų teisingas tik tuomet, jeigu pamatų sustiprinimo darbams rangovas būtų specialiai nusamdytas. Šiuo atveju UAB „Vilbosta“ visus darbus vykdė savo jėgomis, todėl reikėtų kalbėti ne apie kainą, o savikainą. Nebūtų perdaug suklystama, jeigu paskutinę pinigų sumą dar padalinti pusiau: 41.172/2 = 20.586 Eur.

Nepagrįstas ir UAB „Vilbosta“ priekaištas dėl neva neteisingai iš UAB „Fundamentus“ pusės apskaičiuotos darbų kainos, kuri pirmiausia priklauso nuo darbų kiekių. Tačiau, išnagrinėjus pateiktus UAB „Vilbosta“ skaičiavimus, išryškėja visa eilė elementarių klaidų, padarytų įvertinant atskiras pamatų sudedamąsias dalis bei nustatant jų kiekius. Pavyzdžiui, skaičiuojant daug kur neįvertintas gelžbetoninių šulinių elementų betono kiekis, o viršutinėje pamatų dalyje numatytas 20 cm storio betono sluoksnis, niekur nepriskaičiuotas. Todėl, vietoje 74 m3 UAB „Vilbosta“ skaičiavimuose gaunamų kiekių, pagal esamą projektą betono susidaro lygiai 102 m3, arba net 38 % daugiau. Jeigu prie gauto betono kiekio dar pridėti 12%, paprastai numatomų betono nuostoliams darbų metu įvertinti, tai galutinis betono kiekis padidėja iki 114 m3. Gautą betono kiekį palyginus su užfiksuotu kiekiu UAB „Fundamentus“ pamatų statybos suvestinėje sąmatoje (Priedas Nr.2 prie 2007 m. birželio 18 d. sutarties Nr. 06/18-1), tai grynojo betono, atskyrus akmens skaldą, praktiškai susidaro analogiškas kiekis – 116 m3. Tai tik parodo, kad pamatų kiekiai suvestinėje sąmatoje gana tiksliai atitinka projektinius duomenis, nors sudarant šią sąmatą pamatų projekto dar nebuvo. Dar įdomu pažymėti, kad ant šių UAB „Vilbostos“ skaičiavimų, bet jau patalpintų kitame segtuve, yra padėti tikrų pamatų projekto autorių iš UAB „Pavlidi ir ko“ bei mano paties parašai, kaip konsultanto.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, yra pagrindo teigti, kad UAB „Fundamentus“ pamatų įrengimo darbus atliko tinkamai, pamatų stiprinti nebuvo jokio reikalo, todėl UAB „Vilbostos“ patirtos sąnaudos, kokio dydžio jos bebūtų, yra jos pačios neprofesionaliai atlikto ir vienašališkai įgyvendinto pamatų sustiprinimo projekto išlaidos, kurių kompensuoti mes neprivalome.

Dėl nurodytų aplinkybių ir bylai pateiktų rašytinių įrodymų laikome, kad mūsų ieškinys yra įrodytas ir jį prašome tenkinti, o „Atsakovė“ neįrodė savo priešieškinio, todėl jį prašome atmesti.