Pamatai – vienas svarbiausių statybos elementų, nes nuo jų priklauso viso pastato būklė. Tik deramai įvertintas pagrindas, gerai apgalvota ir patikimai įrengta pamatų konstrukcija gali užtikrinti pastato stabilumą bei apsaugoti nuo nevienodų pagrindo ir pastato deformacijų.
Bendrovė labai atsakingai atlieka užduotis, kontroliuoja visas darbų grandis, pradedant pagrindo inžineriniu vertinimu, pamatų projektavimo procesu ir baigiant pačių pamatų įrengimu. Žinių ir patirties bendrovė semiasi iš savo nuolatinio partnerio – VĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto. Šios įstaigos vizitinė kortelė – siekimas didinti giliųjų pamatų patikimumą, iš kurių labiausiai pasiteisino pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, nes jie technologiški, universalūs ir patikimi. „Fundamentus“ investuoja į našią, tvarią ir kokybišką statybos techniką. Darbui žiemą įmonė turi grąžtus, galinčius pragręžti net įšalo sluoksnį.
Pakalbinti bendrovės užsakovai mielai dalijosi bendradarbiavimo su UAB „Fundamentus“ patirtimi. Paprašyti įvardyti įmonės siūlomų giliųjų pamatų konstrukcijos pranašumus, išskyrė ne vieną esminį bruožą. Anot UAB „Eika“ projekto vadovo Roberto Varasimavičiaus, pagrindiniai konstrukcijos pranašumai ir skirtumai, palyginti su tradiciniais gręžtiniais pamatais ar poliais, – galimybė operatyviai įvertinti grunto būklę po kiekvienu pamatu ir būsimo pamato pado bei kitų darbų vykdymo kokybės kontrolė. Orientuojantis vien tik į inžinerinius ir geologinius tyrimus, kaip tai daroma įrengiant tradicinius gręžtinius pamatus ar polius, pastarųjų padą tarp tyrimo vietų (tarp kurių dažnai būna gana nemaži nuotoliai – 20–40 m ir daugiau) ne visada pavyksta atremti į reikiamą grunto sluoksnį. O UAB „Fundamentus“ sistemingai vykdoma tiek paties pagrindo, tiek ir pamatų įrengimo kokybės kontrolė užtikrina, kad panašių klaidų bus išvengta. UAB „Hanner Development“ gamybos ir technikos skyriaus vadovas Andrius Barkauskas, kalbėdamas apie pagrindines „Fundamentus“ giliųjų pamatų konstrukcijos ypatybes, pabrėžė, kad pagrindinis šių pamatų pranašumas – kaina, kuri, palyginti su kitais pamatų tipais, nėra didelė.
Kalbėdami apie šios pamatų įrengimo technologijos perspektyvas Lietuvos statybų rinkoje, pašnekovai pabrėžė kainos ir kokybės balansą, patikimumą bei statybos darbų kokybės kontrolės svarbą. Pasak R. Varasimavičiaus, pamatų įrengimo darbus verta patikėti profesionalams, nes po žeme paslėpti trūkumai išryškėja ne iš karto, o vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku ir brangu ar net neįmanoma. UAB „Fundamentus“ tikrina pagrindą po kiekvienu pamatu ir šie tyrimai užtikrina aukštesnę atliekamų darbų kokybę, todėl įmonė turi realių perspektyvų užimti svarbią vietą Lietuvos rinkoje. A. Barkauskas pabrėžė, kad šie pamatai Lietuvoje dar nėra labai išplitę. Daug kas bijo naudoti šių pamatų tipą vien dėl to, kad tai nauja ir neįprasta pamatų įrengimo technologija, lyg ir mažai išbandyta praktikoje ir pan. Dauguma konstruktorių ir projektuotojų su šia technologija nėra susidūrę. Dėl šios priežasties gana sunku derinti pamatų tipo pakeitimą darbo projekto stadijoje. Tačiau dėl kainos ir nesudėtingos technologijos šių pamatų tipo išplitimas Lietuvoje yra perspektyvus.
UAB „Stavola“ direktorius Vytautas Gatautis, paprašytas pasakyti savo nuomonę apie šios technologijos perspektyvas, buvo detalesnis. Specialisto vertinimu, šis pamatų įrengimo būdas gerina grunto atsparumą. Tokius pamatus galima įrengti ant piltinio grunto negilinant pamatų iki nejudinto grunto, kaip daroma įrengiant polinius pamatus. Paprastai (tai priklauso nuo skaičiuojamosios pamatų apkrovos) plūktiniai pamatai būna maždaug 2 m gylio, jei jų apkrova nedidelė, pavyzdžiui, vieno aukšto prekybinis pastatas. Jeigu pastatas dešimties ar daugiau aukštų, gylis gali siekti ir 3–4 m, kad tankinant gruntą nebūtų iškeliami jau įrengti pamatai, kaip tai buvo daroma po Elektrėnuose statomu daugiaaukščiu pastatu ant ypač plastiško molio, kurio storymė siekė daugiau kaip 10 metrų. Jeigu šiuo atveju būtų reikėję naudoti tradicinius labai ilgus polius, dėl jų mažos laikomosios galios silpname grunte, polius įrengiant kuo arčiau vienas kito, jiems tiesiog pritrūktų vietos po pastatu, jau nekalbant apie tokių pamatų kainą. Be gerokai didesnės laikomosios galios, plūktinių pamatų įrengimo būdas suteikia galimybę iš karto patikrinti, ar gruntas atitinka geologinių tyrimų rezultatus, ir kontroliuoti visų technologinių procesų kokybę. V. Gatautis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais – tai vienintelis būdas už deramą kainą įsirengti pamatus. Visi šie pranašumai liudija, kad šis kartais nepelnytai užmirštas pamatų įrengimo būdas turi puikių perspektyvų Lietuvos statybų rinkoje. UAB „Stavola“ direktorius apgailestavo, kad statybos organizatoriai nežino apie šią technologiją arba žino ne viską, pavyzdžiui, kad tik retais atvejais įrengiant plūktinius pamatus, juos tenka sujungti pakoloniais, kad pastato kolonas galima statyti tiesiai ant plūktinių pamatų viršaus, išvengiant papildomų konstrukcijų.
Palankiai vertinama ir darbo disciplina, naudojama įranga bei mechanizmai. Pasak R. Varasimavičiaus, bendrovė turi visą reikiamą techniką pamatų įrengimo darbams atlikti. Bendrovės darbuotojai kvalifikuoti ir disciplinuoti. Įrengiant pamatus naudojama speciali kompiuterinė programa reikiamam pamato pado pločiui operatyviai ir tiksliai apskaičiuoti. A. Barkauskas, nors bendrovės veikloje ir įžvelgė tam tikrų trūkumų, kuriuos dar reikėtų patobulinti, tačiau, kaip pabrėžė, šie trūkumai nėra esminiai ir netrukdo vykdyti statybos darbus. V. Gatautis pabrėžė, kad turima įranga bendrovė niekuo nenusileidžia kitoms įmonėms.
Bendras UAB „Fundamentus“ vertinimas taip pat buvo palankus. Kaip pažymi R. Varasimavičius, įmonė savo srityje stipri ir geba konkuruoti rinkos sąlygomis. Anot V. Gataučio, įmonės veikla naudinga, o jos teikiamos paslaugos labai reikalingos, ypač kai susiduriama su sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis. A. Barkauskas įmonės vertinimą išreiškė balais. Pasak jo, bendrovės teikiamos paslaugos (darbų kokybė, problemų sprendimai, darbų vykdymo grafiko laikymasis ir t. t.) gali būti įvertintos 7 ar 7,5 balo.
VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto direktorius, technikos mokslų daktaras Rimantas Gruodis, apibendrindamas pasakytas mintis, pažymėjo, kad iš viso būrio statybos rangovinių organizacijų, su kuriomis teko nemažai bendradarbiauti, mokant savo jėgomis įsirengti giliuosius pamatus, UAB „Fundamentus“ – kol kas vienintelė tokia bendrovė, nusprendusi atsisakyti didelio masto bendrųjų statybos darbų ir daugiau specializuotis pamatų bei požeminių statinių statyboje. Pasirinkta darbų kryptis leido labiau koncentruotis ir be jokio blaškymosi sutelkti jėgas vienoje, gerokai siauresnėje statybų srityje, tiksliai įgyvendinant specialistų keliamus reikalavimus. Iš esmės tai ir yra pagrindinė priežastis, leidžianti šiai bendrovei sėkmingai konkuruoti rinkoje.
Be to, plūktiniai pamatai Lietuvoje nėra naujas dalykas. Lietuvoje išleistoje techninėje mokomojoje literatūroje dar prieš 20 metų buvo atkreiptas dėmesys į daugybę pranašumų, šiuos pamatus lyginant su įprastais sekliaisiais ir poliniais pamatais: „Jie ekonomiški, nes išplūkiant duobes pamatams, pagrindo gruntas sutankinamas, jo stiprumas padidėja 1,5–2 ir daugiau kartų, įrengiami mažesni pamatai.“ Arba dar išsamesnė informacija: „…plūktiniai pamatai leidžia sutaupyti 40–50 proc. betono, 60–70 proc. armatūros, 3–5 kartus sumažinti darbo sąnaudas, 1,5–2,5 karto – kainą, o žemės darbų visai nėra.“ Tačiau, šioje vietoje tenka konstatuoti, kad dėl netobulos, Lietuvos gruntinėms sąlygoms nepritaikytos technologijos ir kai kurių projektavimo ypatumų, taip pat dėl šalį užplūdusių įvairių tipų polius įrengiančių mechanizmų, plūktinių pamatų įrengimo būdas, pasak V. Gataučio, tikrai buvo nepelnytai užmirštas. Be to, tai vienintelis pamatų įrengimo būdas, leidžiantis be papildomų grunto tyrimo priemonių, naudojant tik tą patį darbo įrenginį, dinamiškai patikrinti pagrindą kiekvieno pamato vietoje, o sistemingai registruojant visą plūkimo proceso eigą – ir gana patikimai vykdyti šių darbų kokybės kontrolę.
Būtent pastarieji du dalykai – pagrindo bandymas po kiekvienu pamatu ir sistemingas darbų kokybės kontrolės vykdymas ypač pabrėžiami Europos standarte „Eurocode 7“ (EC7), vienoje iš pagrindinių nuostatų, pagal kurią pirmą kartą geotechnikos istorijoje oficialiame dokumente aiškiai sakoma, kad „geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus“, iš esmės griaunant iki šiol nusistovėjusį neteisingą požiūrį į patį geotechninio projektavimo procesą. Iš tiesų malonu pripažinti, kad dirbant su giliaisiais pamatais jau gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo susivokta ir pradėta savarankiškai orientuotis į šioje nuostatoje išreikštus teiginius, kuriais, pasirodo, jau keletas metų privalu vadovautis ir kurių, beje, kol kas niekas kitas praktiškai taip ir nesilaikė. Priešingu atveju, ar būtų įmanomos panašios pamatų problemos kaip Vilniaus „Panoramoje”.