Apie darbo su gręžtiniais pamatais organizavimo peripetijas

Anksčiau, kol šiuolaikiniai mobilūs gręžimo mechanizmai nebuvo taip masiškai išplitę bei lengvai prieinami, pamatų įrengimu dažniausiai užsiimdavo tie patys rangovai, kaip taisyklė, vykdantys ir tolimesnius pastato statybos darbus. Nusamdoma būdavo tik pati gręžimo technika. Tai tikrai ne pats blogiausias variantas, nors dėl žinių ir patirties stygiaus pasitaikydavo visko.

Žvelgiant iš esmės buvo tas gerai, kad apsiėmę pilnai pastatyti bei įrengti pastatą, jie automatiškai tampdavo atsakingi už galutinį darbo rezultatą, lygiai kaip ir už įrengtus pamatus. Esame užfiksavę nevieną atvejį, kai su pamatais iškilus rimtesnėms problemoms, nedvejojant buvo kreiptasi pagalbos į geotechnikos specialistus.

Kur kas pavojingesnė šiuo metu yra kita tendencija, kai nerealiai numušinėdami kainas, gręžtinių pamatų įrengimu užsiima kas tik netingi (žr. 3-jį straipsnį), o dažniausiai – visokio plauko „specialistai“, kuriems dėl žemos kvalifikacijos imtis kitų statybos darbų tiesiog neparanku. Ar reikia, pavyzdžiui, didelio sugebėjimo į išgręžtą duobę (nenaudojat netgi apsauginių vamzdžių) suversti betoną, per daug nesigilinant apie tokio pamato pagrindą sudarančių gruntų stiprumą? Tikrai nereikia. Nereikia net vargti su klojiniais – viskas paprasta ir pigu, o lengvos pajamos garantuotos. Juolab, kad pamatų „kokybė“ dažniausiai pasimato tik statybos darbams artėjant į pabaigą – plyšių sienose pavidalu, kai tokių „specialistų“ ir pėdos būna ataušusios. Užtat kokie šio kontingento gebėjimai reklamuotis, pateikiant iškreiptą informaciją ir klaidinant visuomenę! Štai tik keletas reklaminių frazių, pripuolamai ištrauktų iš interneto: „Pamatų įrengimas už ypatingai maža kaina“ (klaidos netaisytos), arba – „Nuo 2003 metų dirbanti, puikiai suderinta brigada, patikimai įrengia pamatus. Pagal pateiktą projektą ir tyrimus nustatome reikalingą pamatų tipą, apskaičiuojame reikalingus parametrus ir įrengiame visų tipų pamatus“. Beje, dar mažiau už „ypatingai mažą kainą“, kaip 1-ju atveju, gali būti tik „darbas nemokamai“. Tik koks rezultatas laukia iš tokio darbo? O dėl 2-jo skelbimo, tai net nebejuokinga. Nusigyventa iki tiek, kad siekiant bet kuria kaina sumažinti darbų kaštus pamatų statyboje bei visiškai nesiskaitant su veikiančiais reglamentais, šią ypač atsakingą darbų sritį be jokių skrupulų mėginama nustumti iki pačio žemiausio pagal kompetenciją lygmens statybų sektoriuje – darbininkiškos brigados! Be normalaus projekto, darbų kontrolės, kvalifikuotų specialistų ir apskritai be sveiko proto – svarbiausia, kad ta brigada „suderintai“ gręžtų duobes ir į jas verstų betoną. Smagiai užsimota! Nors kita vertus, iš kur eiliniams darbininkams apie visa tai žinoti, kai statybų sektoriuje vyrauja toks chaosas ir korupcija? Deja, šito dažniausiai nežino ir patys užsakovai. Nebent tuo ir galima paaiškinti šių dienų situaciją, kodėl taip lengvai pasiduodama sukčių ir brokdarių mulkinimui. Todėl iš projektuotojų pusės būtų nepaprastai miela, jeigu jie nors kažkiek prisidėtų prie šio negatyvaus reiškinio išgyvendinimo, nes kas daugiau, jeigu ne jie, užima startines pozicijas bendroje statybų proceso grandinėje ir būtent nuo jų priklauso, kuria linkme gali būti pakreipti minėti reikalai. Deja, tie reikalai pakreipti visiškai ne ten kur reikėtų.

Skirtingai nuo pastato antžeminės dalies, kai projektuotojų indėlis apsiriboja vien tik projekto parengimu, tai tokioms požeminėms konstrukcijoms kaip pamatai, nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto „Eurocode7“ nurodymais, yra pamatų tinkamas įrengimas. Todėl, jeigu jau pastato antžeminės dalies projekto autoriai patys imasi dar ir pamatų projekto, nors iš tiesų juo turėtų užsiimti pamatų įrengimu besispecializuojančios rangovinės organizacijos, kaip mūsuose jau yra daroma su ypatingos svarbos pastatais, tai pradėtą darbą reikėtų ir užbaigti, pasirūpinant tiek būsimų rangovų atranka, tiek ir šios pastato dalies autorine (technine) priežiūra. Tačiau, ar realiai įmanoma antžeminės dalies projekto autoriui viską aprėpti, jeigu be specialių žinių dar reikalingos ir specialios priemonės ne tik gruntų savybių vietoje patikslinimui, bet ir pagrindo kokybės kontrolei? Iš šalies žiūrint keistokai atrodo, kai bandoma užsikrauti atsakomybės naštą už tą darbų sritį, nuo kurios labiausiai priklauso viso statinio konstrukcijų stabilumas, tačiau kurios, dėl visiškai objektyvių aplinkybių, savo jėgomis suvaldyti neįstengiama. Elgiamasi taip, lyg projekto autoriams neberūpėtų nei jų darbo rezultatas, nei pagaliau jų pačių reputacija. Argi tai normalu? Ar ne paprasčiau būtų šią sritį patikėti geotechnikos specialistams, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje, ir dėl tokių specifinių dalykų nebesukti galvos.

Taigi, kol kas šis klausimas paliktas visiškai savieigai, tuo plačiai atveriant duris anksčiau minėtiems visų galų „specialistams“, kurie į rinką prasibrauna klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis. O, kad be gręžimo ir betono vertimo kaip į kiaurą maišą, dar būtina kontroliuoti pagrindo kokybę bei apskritai šiuo klausimu turėti daugiau supratimo, tai minėtam kontingentui ne motais. Vietoje to, kad prieš tokį reiškinį sutelkus jėgas būtų vieningai kovojama, susidaro prieštaringas įspūdis, kad pačius projektuotojus esama padėtis netgi tenkina, nors kvalifikacijos spragos šioje srityje jau bado akis… Prieita iki to, kad vos iš kelių geologinių gręžinių centimetrų tikslumu sugebama „nustatyti“ reikiamą įgilinimą atskirai kiekvienam pamatui visame plote po būsimu statiniu. O ypač žinant, kad gruntai yra tokie nevienalyčiai, tarytum tai būtų ne profesionalų, o aiškiaregių-mėgėjų darbo rezultatas! Apie ką galima kalbėti, jeigu net nesugebama po namu dorai išdėlioti pamatų, prikaišiojant jų po langais ar kitomis sienų angomis, t.y. ten, kur jų absoliučiai nereikia, jau nežiūrint to, ar jų išdėstymas bei koncentracija atitinka esamoms apkrovoms konkrečioje statinio vietoje. Esant tokiai padėčiai, gal vis dėlto vertėtų nepasididžiuoti ir bent jau pasikonsultuoti su šios srities specialistais? Reaguodami į daugybę užklausimų tiek per portalus „ekspertai.lt“ ar „supernamai.lt“, tiek ir gaudami jų tiesiogiai, dar niekam nesame atsisakę padėti savo patarimais. Nors nuo absurdiškų sprendimų gausos jau esame gerokai nuvarginti. Kita vertus, dirbant su ypatingos svarbos objektais, pažengti toliau techninio projekto stadijos pamatų srityje kažkodėl nesiryžtama, nes matyt gerai žinoma ir apie gresiančią atsakomybę. Visai kas kita – individualūs gyvenamieji namai, net nepretenduojantys į ypatingos svarbos statinių kategoriją, tačiau užimantys visai nemažą statybų rinkos dalį. Tad kodėl tuo nepasinaudoti ir bent jau pamatų srityje su šia pastatų grupe nepasielgus taip, tarytum ji priklausytų dar žemesnei, taip vadinamai nesudėtingų statinių kategorijai? O pastarajai priklauso visokios pašiūrės, tvoros, ūkiniai pastatai ir panašiai, ir kuriai beje, taikomos supaprastintos projektavimo bei statybos procedūros. Būtent čia ir glūdi visa esmė, nes pritaikius supaprastintus pamatų projektavimo principus, kur kas patogiau į daug ką pažiūrėti pro pirštus… Kas ten susigaudys apie panašias manipuliacijas? Užtat pamatų srityje bus gerai išpurenta dirva vykdomai destrukcijai pagrįsti. Prieš tokį visuomenės klaidinimą veiksmingas gali būti tik viešumas bei sveikas protas, kurio nestokojant, dviejų aukštų įvairaus tūrinio sprendimo  individualaus namo, kaip pavyzdžiui, na niekaip neišeina pamatų kokybės požiūriu sutapatinti su bet kurios pašiūrės ar sandėlio pamatais. Nebent tik turint tam tikrų išskaičiavimų, apie ką čia ir kalbama. Kaip ten bebūtų, o individualius namus priskirti prie nesudėtingų statinių kategorijos – tai jau daugiau negu neatsakingumas, kaip ir „supaprastintai“ projektuoti jiems pamatus. Tai iš kur tie dvigubi standartai? O jie iš ten, iš kur minėtoms pastatų grupėms yra skirtingai traktuojama atsakomybė už galimas tas pačias pasekmes. Taigi, kol statybų sektoriuje vyrauja tokia betvarkė bei chaosas, kodėl kai kuriems apsukruoliams šia aplinkybe nepasinaudojus ir, klaidinant užsakovus bei kitus rinkos dalyvius, papildomai nepasipinigavus?

Tačiau, ar bent susimastoma, kad tokiu būdu ne tik skatinama, bet ir įteisinama čia linksniuojamų bei rimtą žalą darančių gręžtinių pamatų įrengimo „specialistų“ veikla? Turėdami tokį projektą, kuriame pagrindo kokybės kontrolei net nepalikta vietos, iš anksto nurodant projektinį pamatų įgilinimą, nors tai iš esmės prieštarauja pagrindinėms „Eurocode7“ nuostatoms (jau vien dėl to toks projektas laikytinas niekiniu), panašaus plauko veikėjai krečia sau betoną ir galva jiems neskauda, nes visa atsakomybė, už atliktą darbą be jokios atsakomybės, kaip bebūtų keista, pirmiausiai gula ne ant minėtų rangovų, o būtent ant pačių projekto autorių! Ir nieko čia stebėtino, juk viskas yra vykdoma tiksliai pagal projektą! Ši absurdiška aplinkybė tik parodo visišką projektavimo grandies dalyvių nesusivokimą esamoje situacijoje. O be to, šitokios sumaišties tikrai nebūtų, jeigu ne iki šiol gaji įtaka jau morališkai pasenusių „Gręžtinių pamatų projektavimo ir statybos normų“ RSN 91-85 (žr. 3-jo straipsnio pradžią), nes tuomet minėtiems pamatų projektams „kepti“ tiesiog nebeliktų jokio pagrindo. O kol kas, deja, 2-jame straipsnyje pateikti negatyvių pasekmių su pamatais pavyzdžiai yra ne išimtis, o neišvengiama realybė. Žvelgiant į ateitį, panašių projektų autoriams vis tik reikėtų labai rimtai susimastyti, ar ta rizika bei atsakomybė, kurią jie taip „didvyriškai“ prisiima (o greičiausiai dėl paprasčiausio nesusivokimo situacijoje), yra verta to papildomo atlygio, kurį jie gauna už praktiškai kenkėjišką savo veiklą? Ir dar, ar jau taip sunku suvokti tą elementarią tiesą, kad tradiciniams sekliesiems pamatams statybų rinkoje negrįžtamai užleidus savo pozicijas mechanizuotai įrengiamiems giliesiems pamatams, negrįžtamai praėjo ir tie laikai, kai statinio antžeminės dalies projektuotojai pamatus galėjo sau ramiai susiprojektuoti patys. Iš to kas pasakyta, yra apie ką pamastyti ir būsimiems užsakovams…