GRĘŽTINIAI-PLŪKTINIAI PAMATAI KAIP INTEGRUOTA IR TVARI SISTEMA

DIRBTINIO  PAGRINDO  FORMAVIMUI BEI JO DINAMINIAM IŠBANDYMUI

Universalus sprendimas bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis – net ir sudėtingomis

                                                                                           A  n  o  t  a  c  i  j  a

Šioje monografijoje pristatomas išskirtinis tyrimų kelias, vedantis link universalesnių, tvaresnių ir ekonomiškai efektyvesnių pamatų sprendimų net ir itin sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis. Autorius, remdamasis kelių dešimtmečių praktine ir eksperimentine patirtimi, siūlo modifikuotą technologiją, paremtą gręžtinių ir plūktinių pamatų integracija. Ji suteikia neeilinę galimybę ne tik realiai kontroliuoti pagrindo standumą atskirai po kiekvienu pamatu – ko iki šiol statybos praktikoje nebuvo – bet ir užtikrinti bendrą viso pastato nuosėdžių tolygumą, remiantis faktiniais pagrindo parametrais, o ne vien formaliomis prielaidomis grindžiamais sprendimais. Kartu ši technologija atveria naujas galimybes darniai ir aplinkai draugiškai statybai.

Knygoje apibendrinama reali patirtis iš ne vieno šimto objektų, pastatytų ant šių pamatų, dažniausiai ne itin palankiomis gruntinėmis sąlygomis, įskaitant ir du 16 aukštų daugiabučius su 1000 tonų skaičiuotine apkrova po viena kolona. Analizuojami pamatų sprendimai riboto stabilumo gruntuose bei aptariama, kaip kryptingai panaudoti krintančio kūno smūgio energiją, siekiant tinkamai įvaldyti gruntų giluminio tankinimo ar dirbtinio pagrindo formavimo procesą. Akcentuojama būtinybė gruntų nevienalytiškumą vertinti ne tik keliose vietose po pastatu, kaip įprasta, bet po kiekvienu būsimu pamatu – be išimties. Šį sprendimą galima traktuoti ir kaip tiesioginį atsaką į „Eurocode 7“ dokumente ypač pabrėžiamą išskirtinę tyrimų masto bei kokybės svarbą, kaip ir pačią darbų vykdymo kontrolę.

Be aptariamo šios technologijos universalumo, pritaikant ją praktiškai bet kuriomis, net ir sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis, šiame veikale taip pat parodoma, kaip dėka negiliai sustiprinto pamatų pagrindo bei didesnio konstrukcijos išnaudojimo efektyvumo, yra pasiekiamas ir ženkliai taupesnis statybinių medžiagų panaudojimas. Pavyzdžiui, lyginant su plačiai naudojamais CFA poliais, priklausomai nuo jų ilgio bei skersmens, sunaudojamo gelžbetonio kiekis gali sumažėti nuo 3-5 iki 10 ir daugiau kartų. Be to, remiantis žiedine ekonomika tampa įmanoma tvariai panaudoti ir aplinkai nepageidautinas betono atliekas – jas pakartotinai įplūkiant į gruntą kaip apatinę konstrukcijos dalį. Tokiu būdu užtikrinama ne tik aplinkosauginė, bet ir ženkli ekonominė nauda statybų sektoriui.

Ši knyga skirta ne tik statybos specialistams ar už tvarumą atsakingiems projektų vadovams, bet ir visiems, kurie ieško atsakymų į klausimą: kaip šiandien statyti geriau – tvariau, saugiau ir sumaniau?

Turinys

ĮVADAS (Mitai ir tikrovė pamatų inžinerijoje)

I DALIS. Užsibrėžto tikslo aktualumas nepakankamo pagrindo kokybės vertinimo kontekste

1.1. Mechanizuoto pamatų įrengimo bumas ir su juo susijusios pagrindo kokybės vertinimo problemos

1.2. Negatyvūs reiškiniai pamatų statyboje kaip neatidėliotinų permainų geotechnikoje ženklai, akivaizdžiai susišaukiantys su „Eurocode 7“ iškelta geotechninių tyrimų masto bei jų kokybės spraga šiuolaikinėje geotechnikoje

1.3. Naujai kuriamos modifikuotų plūktinių pamatų technologijos pasirinkta kryptis pagrindo kokybės eksperimentiniam vertinimui po kiekvienu pamatu – praktinis atsakas į „Eurocode 7“ iškeltą problemą

II DALIS. Tikslingos paieškos keliai nuo pat 1982 m. pagrindo nevienalytiškumui vertinti po kiekvienu būsimu pamatu

2.1. Gręžtinių pamatų pagrindo vertinimas pagal sraigtinio štampo bandymo duomenis dominuojančiame sluoksnyje, juos atitinkamai pakoreguojant, orientuo-jantis į statinio zondavimo rezultatus konkrečioje būsimo pamato vietoje

2.2. Šulininių pamatų pagrindo vertinimas, remiantis rankinio dinaminio zondo rezultatais, su pado išplatinimo galimybe ir išplatinto pado konstrukcijos stiprumo skaičiavimu kaip nearmuoto betoninio elemento

2.3. Priežastys, nulėmusios šulininiams pamatams išmėginti krintančio kūno smūgio energiją ar suteikti tik kevaliniams pamatams būdingą išskirtinį konstrukcijos tvarumą

2.4. Išvados ir tolesni uždaviniai

III DALIS. Glaustai apie tradicinių plūktinių pamatų esmę bei ateities perspektyvą

3.1. Plūktinių pamatų technologija ir jų nepasiteisinimo Lietuvoje priežastys

3.2. Krintančio kūno smūgio energijos apskaičiavimo ypatumai

3.3. Gręžtinių-plūktinių pamatų įrengimas nepalankiose gruntinėse sąlygose, įskaitant ir CFA polių technologijos galimą pritaikymą

3.4. Gręžtinių-plūktinių pamatų technologijos taikymo galimybės išskirtiniais-kritiniais atvejais

IV DALIS. Gręžtinių-plūktinių pamatų technologijos modifikacija, vertinant pagal plūktuvo smūgio energijos intensyvumą

4.1. Pagrindinių išeities sąlygų nustatymas, ieškant optimalių plūkimo įrenginio parametrų bei jo konstrukcinių elementų funkcialumo

4.2. Gręžtinių-plūktinių pamatų dirbtinio pagrindo formavimas, atsižvelgiant į plūktuvo „atsako“ duomenis ir jų diferencijavimo galimybes

4.3. Pagrindo nevienalytiškumo išplėstinio vertinimo galimybė pagal testavimo rezultatus smūgine apkrova bei po pamato padu įplūkiamos standžios birios medžiagos kiekį

V DALIS. Gręžtinių-plūktinių pamatų geotechninio projektavimo paieškos, didinant jų patikimumą bei tvarumą

5.1. Pagrindo atsparumo vertikaliai apkrovai nustatymas, pasirenkant eksperimentinį vertinimo metodą pamatų įrengimo vietoje

5.2. Vertikalios apkrovos įtaka grunte įtvirtintų pamatų atsparumui horizontalioms apkrovoms ir lenkimo momentams, remiantis unikaliais eksperimentiniais tyrimais

5.3. Rekomenduojamas pagrindo skaičiavimo metodas, įvertinant horizontalių apkrovų bei lenkimo momento poveikį

5.4. Gręžtinių-plūktinių pamatų laikomosios galios išplėtimo galimybės, jų konstrukciją derinant su šulininių pamatų elementais

 VI DALIS. Klasikinės gruntų mechanikos taikymo patirtis, skaičiuojant gręžtinių-plūktinių pamatų nuosėdžius sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis

6.1. Šešiolikos aukštų daugiabutis Elektrėnuose su požemine dalimi, pastatytas ant riboto stabilumo minkštai-kietai plastiškų juostuotų molių

6.2. Dviejų aukštų namas Vilniuje ant susigulėjusio piltinio grunto sluoksnio kaip potencialaus pakloto virš slūgsančių durpių, tinkamai subalansuojant į jas apkrovą

6.3. Formuojamo dirbtinio pagrindo papildomo vertinimo paieškos, pasitelkiant gretimų pamatų nuosėdžių nevienodumo tikrinimo sąlygą

VII DALIS. Tolimesni teoriniai ir praktiniai iššūkiai

7.1. Šiuolaikinių teorinių modelių taikymas krintančio kūno inercijos jėgos tikslesniam apskaičiavimui ir šio proceso skaitmeninis modeliavimas

7.2. Gręžtinių-plūktinių pamatų pagrindo laboratoriniai tyrimai naudojant makromodelius arba realaus dydžio pamatus specialioje smėlio dėžėje (angl. Large-Scale Soil Testing Box)

7.3. Gręžtinių-plūktinių pamatų pagrindo natūriniai tyrimai itin nepalankiose gruntinėse sąlygose

VIII DALIS. Tvarumo ir ekonomiškumo aspektai taikant plūktinius pamatus

8.1. Aplinkai nedraugiškų medžiagų poreikio mažinimas, lyginant su CFA poliais

8.2. Techno-ekonominiai rodikliai, vertinant sutaupomas statybines medžiagas

 IŠVADOS

 PRIEDAI

1. Negatyvių reiškinių pamatų statyboje nuotraukos su aprašymais
2. Monografijoje naudojamų skaitinių formulių šaltinių puslapių kopijos
3. Kai kurių teorinių išraiškų matematinio išvedimo pristatymas
4. Detalūs pavyzdžių duomenys (nuotraukos, skaičiavimai, tyrimų rezultatai)
5. Projektų aprašymai bei nuotraukos
6. Technologinė kortelė
7. Atliktų darbų sąrašas

 LITERATŪRA

The post Monografijos struktūra su anotacija appeared first on GeoFundamentus.

Jo plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso nuo dviejų dalykų: nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo tam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Išplūkto pado dėka žymiai geriau gali būti išnaudojamas pamato gelžbetoninės dalies stiprumas, leidžiantis darbus vykdyti su ženkliai mažesnėmis statybinių medžiagų sąnaudomis. Lyginant su tradiciniais poliniais pamatais, vien gelžbetonio konstrukcijų sunaudojama mažiau iki dviejų ir daugiau kartų. Be to, plūkimo proceso metu aplink išplūktą padą susiformuoja analogiškos formos, tik kur kas didesnis masyvas iš vietinio sutankinto grunto, kuris pajėgus priimti ypač dideles apkrovas. Pavyzdžiui, esant labai sudėtingoms gruntinėms sąlygoms Elektrėnuose, po 16 aukštų gyvenamojo namo labiausiai apkrauta kolona, pamatui tenka atlaikyti net iki 800 tonų dydžio apkrovą. Išmatuoti šio namo pamatų nuosėdžiai yra tolygūs ir labai artimi apskaičiuotiems. Tačiau svarbiausia, kad buvo sukurta patikima metodika, leidžianti pagrindo kokybės kontrolės duomenis operatyviai susieti su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.

Pagal savo esmę, plūktinių pamatų metodas skirtas pamatų įrengimui ant silpnų dispersinių gruntų ir sėkmingai pradėtas naudoti Rusijoje bei Ukrainoje prieš beveik 70 metų. Kiek vėliau šie pamatai pradėti naudoti ir Baltarusijoje, o Lietuvoje, tiesa su ilgesne pertrauka, jų praktikavimo stažas jau įpusėjo trečią dešimtmetį. Įvedus kai kuriuos patobulinimus, Plūktiniai pamatai gali tapti universalūs bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, todėl jų laukia didelė ateitis. Šie pamatai ypač tiktų ir seisminiams regionams, kadangi iš anksto sutankintas pagrindas žemės drebėjimo metu dar labiau sutankėti nebegalėtų. Pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais pamatais, tai jų patikimumas, ekonomiškumas bei galimybė darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę po kiekvienu pamatu, be išimties.

Paskutinė aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi geotechninio projektavimo standarte Eurocode7 pirmoje eilėje pabrėžiami geotechninių tyrimų mastas, jų kokybė bei tinkama darbų vykdymo priežiūra. Be to, šiame dokumente svarbią vietą užima sukauptos informacijos panaudojimas “palyginamosios patirties” (angl.vert. “comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus.

The post Pamatų su išplūktu padu metodo aprašymas appeared first on GeoFundamentus.

Tyrimo pagrindą sudarė nuosėdžių stebėjimo rezultatų apibendrinimas, atliktas remiantis UAB “Inžineriniai tyrinėjimai” 4-jo ciklo techninėje ataskaitoje užfiksuotais stebėjimais. Nuosėdžių stebėjimų datos: 1-jo ciklo – 2008-07-31, 2-jo – 2008-10-22, 3-jo – 2009-05-29 ir 4-jo – 2009-12-23. Kadangi 1-jame cikle buvo užfiksuotos tik pradinės geodezinių matavimų atskaitos, buvo vertinami trys nuosėdžių stebėjimų laikotarpiai: tarp 1-jo ir 2-jo ciklų susidaro beveik 3 mėn., tarp 2-jo ir 3-jo, bei 3-jo ir 4-jo – vienodai po 7 mėn. Bendroje sumoje tarp 1-jo ir 4-jo matavimo ciklų susidarė lygiai 20 mėn. Pagal pasirinktą schemą, nuosėdžių matavimai buvo vykdomi 18-ai įvairaus dydžio pamatų iš ten įrengtų 399 vnt. Be to, dar buvo įvykdyta pastato laikančių konstrukcijų apžiūra vietoje.

1. Dėl pamatų absoliutaus nuosėdžio

Remiantis Eurocode 7 nurodymais, įprastoms konstrukcijoms su atskirais pamatais mažiausia priimtino nuosėdžio reikšmė yra 50 mm. Jeigu pamatų nuosėdžiai šio skaičiaus neviršija, tai daugiau sąlygų, išreiškiančių bendras pagrindo ir pastato deformacijas, tikrinti nebūtina. Vidutinis išmatuotų pamatų nuosėdis, 2-jo, 3-jo ir 4-jo ciklų duomenimis, sudaro atitinkamai 2.3 mm, 3.3 mm ir 3.8 mm (mažiausiai nusėdo pamatas Nr.9 – tik 0.2 mm, o daugiausiai Nr.10 – 11.4 mm). Nežiūrint to, kad didžiausias išmatuotas pamatų nuosėdis užfiksuotas 11.4 mm dydžio, tačiau netgi ši, pati didžiausia išmatuota reikšmė yra beveik 5 kartus mažesnė už reglamentuotą mažiausiai priimtiną. O apskritas plyšys grindyse aplink pamato Nr.10 koloną tėra paprastas grindų defektas, kai nepasirūpinama tinkamu grindų atskyrimu nuo pastato konstrukcijų.

2. Dėl pamatų santykinio nuosėdžio

Pagal Eurocode 7 nurodymus, absoliuti mažiausia priimtino nuosėdžio reikšmė gali būti ir didesnė, jeigu neviršijami santykiniai nuosėdžiai, išreiškiami gretimų pamatų nuosėdžių skirtumo ir atstumo tarp jų santykiu. Šiuo požiūriu mažiausias santykinis nuosėdis gautas tarp pamatų Nr.13 ir Nr.14, yra 0,00 (kadangi abiejų pamatų nuosėdžiai yra visiškai vienodi ir sudaro lygiai po 6.0mm), o didžiausias – tarp pamatų Nr.10 ir Nr.11, sudaro 0.00083. Tuo tarpu vidutinė santykinio nuosėdžio reikšmė tarp gretimų išmatuotų pamatų (iš viso susidaro 13 porų) tesudaro 0.00036. Remiantis tuo pačiu europiniu standartu, kraštutinė santykinio nuosėdžio riba, prie kurios konstrukcijose dar nesusidaro ribinis tinkamumo eksploatacijai būvis yra tokia, kai šis santykis neviršija 1/300 (arba 0.00333). Kaip matyti, skirtumas tarp vidutinės išmatuotų santykinių nuosėdžių reikšmės – 0.00036 ir reglamentuotos – 0.00333, į atsargos pusę skiriasi apie 10 kartų. Pamatams Nr.10 ir Nr.11 šis skirtumas yra kiek mažesnis ir sudaro lygiai 4 kartus.

3.Dėl pamatų nuosėdžių stabilizacijos

Atsižvelgiant į tai, jog pamatų nuosėdžių stebėjimas buvo vykdomas beveik du metus (tarp 1-jo ir 4-jo matavimo ciklų susidaro 20 mėn.), tapo įmanoma įvertinti ir išmatuotų nuosėdžių kitimą laike.

Kaip minėta, išmatuoti absoliutūs pamatų nuosėdžiai pasirodė kur kas mažesni už reglamentuotą 50mm reikšmę. Apie ypač tolygius nuosėdžius patvirtina ir atliktas gretimų pamatų santykinių nuosėdžių vertinimas, kurio, remiantis Eurocode 7 nurodymais, šiuo atveju net būtų netikslinga daryti. Tai patvirtina ir čia pateiktų skaičiavimų rezultatai. Akivaizdi nagrinėjamo objekto pamatų nuosėdžių stabilizavimosi tendencija tampa dar ryškesnė, kai yra įvertinamas jų kitimas laike.

Šiam procesui pailiustruoti geriausiai tinka nuosėdžių kitimo greitis, apskaičiuotas visiems trims stebėjimų laikotarpiams ir išreikštas santykiniais dydžiais, kiekvieno laikotarpio duomenis lyginant su paties pirmojo. Jeigu vidutinis nuosėdžių kitimo greitis 1-jam laikotarpiui, kuris tesėsi tik 3 mėn., sudaro 2.3/3=0.77 mm/mėn.(100%), tai 2-jam ir 3-jam laikotarpiams, užtrukusiems po 7mėn, lyginant su 1-ju šis greitis sumažėja atitinkamai iki (3.3-2.3)/7=0.14 mm/mėn.(18.2%) bei (3.8-3.3)/7=0.07 mm/mėn.(9.1%), ir nuosekliai artėja prie nulio. Atskirai šį skaičiavimą galima pakartoti pamatui Nr.10, kurio nuosėdis per minėtus stebėjimo laikotarpius buvo pats didžiausias, o jo mažėjimo tendencija per kiekvieną tolimesnįjį laikotarpį sudarė atitinkamai 5.3 mm, (9.5-5.3)=4.2 mm ir (11.4-9.5)=1.9 mm. Atlikus šio pamato nuosėdžių kitimo greičio skaičiavimo procedūrą visiems trims stebėjimo laikotarpiams, gauname atitinkamai 1.77, 0.60 ir 0.27 mm/mėn. Santykinėje išraiškoje nuosėdžių stabilizavimosi greitis atrodo sekančiai – 100%, 33.9%, ir tik 15.2%. Taigi, pamato Nr.10 nuosėdis akivaizdžiai baigia užgesti kaip ir visų likusiųjų pamatų.

4. Kokybiškus stebėjimo rezultatus nulėmusi priežastis

Gauti nuosėdžių stebėjimo rezultatai tampa dar reikšmingesni, žinant šio objekto gana sudėtingas gruntines sąlygas, kai be nevienalyčių, įvairaus stiprumo natūralios sandaros gruntų, buvo sutiktas ir piltinis nesusigulėjęs gruntas, kurio storymė vietomis siekė daugiau kaip 6m. Todėl pagrįstai kyla klausimas, kas gi galėjo taip palankiai įtakoti ypač netolygiai pasiskirsčiusias pagrindo savybes, kad išmatuoti pamatų nuosėdžiai tiek savo absoliučia, tiek ir santykine išraiška gautųsi tokie maži, puikiai užtikrinantys bendrą pastato stabilumą ir nekeliantys jokio pavojaus jo konstrukcijoms (skirtumas tarp gautų absoliutaus vidutinio – 3.8 mm ir absoliutaus didžiausio – 11.4 mm, lyginant su reglamentuojamu – 50 mm, yra užfiksuoti su ypač didele atsarga ir sudaro atitinkamai 13.2 bei 4.4 karto, o vertinant per nustatytas gretimų pamatų santykinių nuosėdžių reikšmes, vidutinės – 0.00036 ir didžiausios – 0.00083, lyginant su reglamentuojamu dydžiu – 0.00333, šis skirtumas į atsargos pusę taipogi išlieka nepaprastai aukštas – 9.2 ir 4.0 karto). Atsakymo tenka ieškoti pažangioje pamatų su išplūktu padu įrengimo technologijoje, kurios dėka atskirai po kiekvienu pamatu buvo dirbtinai suformuotos tam pagrindui būtinos stipruminės bei deformacinės savybės.

Kaip alternatyva šioje vietoje galėtų būti pamatų variantas iš spraustinių polių, apjungtų rostverkais ir todėl kur kas brangesnis, tačiau jokiu būdu ne paprasti gręžtiniai pamatai, kurie buvo numatyti techniniame projekte.

Remiantis nuosėdžių stebėjimo rezultatų apibendrinimu, darytinos šios išvados:

1)  Išmatuoti pamatų nuosėdžiai yra labai maži ir su keleriopa atsarga tenkina  Eurocode 7 tokio tipo pastatams reglamentuojamų absoliučių bei santykinių nuosėdžių ribines reikšmes.

2)  Nuosėdžių kitimo laike vertinimas parodė, kad jau prieš metus yra prasidėjusi pamatų nuosėdžių stabilizacija, kai jų vidutinis kitimo greitis per paskutinį stebėjimo laikotarpį, kurio pabaiga datuojama 2009-12-23, yra priartėjęs prie nulio.

3)  Nagrinėjamo objekto pamatai yra visiškai stabilūs ir atitinka visoms Eurocode 7 keliamoms sąlygoms, nuo kurių priklauso konstrukcijų ribinis tinkamumo eksploatacijai būvis. Plyšio grindyse ties pamatu Nr.10 atsiradimo priežastys yra visiškai kitokio pobūdžio.

4)  Bene vienintelis pamatų tipas, leidžiantis bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis užtikrinti mažus bei tolygius nuosėdžius – tai pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu.

Ypatingo statinio projekto ir statinio dalies ekspertizės vadovas
dr. R.Gruodis
(Atest.Nr.4464)

The post Pamatų nuosėdžių stebėjimo rezultatai appeared first on GeoFundamentus.

Apskritai, jeigu pamatų projektus vertinti bendrais bruožais, tai juose apstu neracionalių sprendimų bei elementarių klaidų, o ypač išdėstant pamatus plane, neretai peraugančių į neleistinai grubias klaidas, kurios namo konstrukcijoms yra ypač žalingos. Taipogi pamirštama, kad nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto “Eurocode7” nurodymais, yra tų pamatų tinkamas įrengimas. Užtat, šiomis spragomis puikiai naudojasi įvairaus plauko “specialistai”, klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis, kurios realiai įmanomos tik darbų kokybės bei jų patikimumo sąskaita.

O neatsakingumas bei nemokšiškumas šioje srityje vėliau ypač brangiai kainuoja. Deja, kaip matyti iš mums, kaip geotechnikos ekspertams gaunamų nuolatinių nusiskundimų, dar neretai taip ir atsitinka. Štai tik keletas iš jų: “Norėčiau pasiteirauti kokios gali būti priežastys, kai skilinėja namo sienos? Namas pastatytas prieš tris metus, 2 aukštų, 250 kv.m. Tikriausiai sėda pamatai. Ką patartumėte daryti? Kokie galimi problemos sprendimo variantai?” Arba kitas: “…Įskilo namo pamatai. Atitinkamai pradėjo trūkinėti namo siena ir sėsti vienas namo kampas. Norėčiau sužinoti, ką galima padaryti, kad sutvirtinti namo pamatus?” O štai čia – vienas iš paskutiniųjų: “Kas atsakingas dėl namo pamatų sėdimo? Pastačius namą po 2 metų pastebėjome, kad namas grimzta, sėda poliniai pamatai. Atlikome geologinius grunto tyrimus, išaiškėjo, kad stabilus gruntas yra tik 6 metrų gylyje. Namas statytas su projektu, visi leidimai yra, statybas vykdė individuali įmonė”. Į bėdą patekusiam žmogui juk neatsakysi, kad būsimų pamatų kokybe reikėjo pasirūpinti dar tuomet, kai buvo rengiamasi namo statybai, kad aklas taupymas pamatų sąskaita neretai liūdnai baigiasi… Arba, kad pastatyto namo jau nebenukelsi ir naujų pamatų nebeįrengsi. Todėl, priklausomai nuo pačiame pamatų projekte vyraujančių grubių klaidų masto, deja dar neretai pasitaikančių, kartais įmanoma imtis to broko ištaisymo, kurio galima buvo nesunkiai išvengti, savo laiku atsakingiau pasirinkus tinkamus rangovus, o pirmiausiai pradedant – tai nuo kvalifikuotų būsimo pamatų projekto autorių paieškos.

Iš kitos pusės, ko benorėti iš eilinių rangovų, nepelnytai pretenduojančių į pamatų įrengimą, jeigu iš žemiau pateiktose nuotraukose matomų avarinių situacijų bei kitokio akivaizdaus broko “autorystė” priklauso vienoms, iš pačių žinomiausių šalyje specializuotų pamatų statybos bendrovių. Kai pagrindo kokybe sistemiškai nesirūpinama, nuo negatyvių pasekmių negelbsti net beatodairiškas statybinių medžiagų pereikvojimas, kaip taisyklė įteisinamas šiam tikslui specialiai sukurptame projekte, kuriame sąmoningai “išpučiami” darbų kiekiai, o kartu ir jų kaina. Nereti tokiais atvejais ir korupciniai ryšiai tarp tendencingo projekto autorių ir pamatų rangovų, oi nereti. Ir kieno sąskaita visa tai daroma? Žinoma, kad užsakovų, apie tai net nenutuokiančių.

O galiausiai, gvildenant šį klausimą pribloškia tai, jog šia linkme jau yra tiek “pažengta”, kad toliau nebėra kur – akivaizdų broką be užuolankų bandoma pateisinti oficialioje žiniasklaidoje, skleidžiant sveiku protu sunkiai įsivaizduojamą mitą, neva naujame pastate sienų skilinėjimas yra visiškai normalus reiškinys tarytum tai nebūtų griežtai reglamentuota jokiais normatyviniais dokumentais, tame tarpe ir Eurocode7.

1-2 nuotr. Aiškiai matomi įtrūkimai sienose yra užfiksuoti Klaipėdos dramos teatre jau po to, kai po šiuo pastatu buvo sustiprinti pamatai. Viena, gerai žinoma pamatų statybos bendrovė pamatus taip “sustiprino”, kad dėl ypač rimtos avarinės būklės šis pastatas yra visiškai uždarytas ir jo laukia nauja rekonstrukcija už daugiamilijonines lėšas). O priežastis labai paprasta – senuosius pamatus turėję sustiprinti poliai nėra pasiekę giliau esančio tinkamo pagrindo.

3-4 nuotr. Matyti, kaip atrodo darbo be apsauginių vamzdžių rezultatas, kai pritrūksta elementaraus atsakingumo: po atraminės sienos griūties Vilniuje užfiksuoti atkastų polių fragmentai – dėl išgriuvusio grunto, šalia polių šoninio paviršiaus atsivėrusios nišos užpildytos betonu, o žemiau, vietoje vientisos pamato konstrukcijos dėl ten patekusio grunto, atsiradusios tuštumos. Dirbant be apsauginių vamzdžių, kaip šiuo atveju, niekas neapdraustas nuo dar rimtesnių avarinių situacijų. Darbus vykdė ta pati bendrovė kaip ir Klaipėdoje.

5-6 nuotr. Matomi šiurpūs vaizdai užfiksuoti ypač rimtos avarinės situacijos metu, kai buvo statomas vienas stambus sostinės prekybos ir pramogų centras. Viena kolona kitos atžvilgiu yra nugrimzdusi net apie 80cm (tos pačios gretimos kolonos čia matomos skirtinguose aukštuose ir iš skirtingų pusių). Ir taip atsitiko tik dėl vienintelės priežasties – dėl pagrindo kokybės kontrolės po gręžtiniais pamatais nevykdymo, nebuvo pastebėtas silpno grunto sluoksnis. Kolonų atstatymo į projektinę padytį darbai kainavo apie 1mln.Lt. Dėl šios priežasties beveik metais vėlavo paties objekto pridavimas. Darbus vykdė kita, taipogi gerai žinoma pamatų statybos bendrovė.

The post Kai kurios negatyvių reiškinių priežastys pamatų statyboje appeared first on GeoFundamentus.

Įsisenėjusios gręžtinių pamatų problemos. Iš šiuo metu praktikuojamų mechanizuotų pamatų įrengimo būdų, labiausiai paplitę yra gręžtiniai pamatai (poliai), kai į išgręžtą duobę įstatomas armatūros karkasas ir ji paprasčiausiai užliejama betonu. Atlikto darbo kokybės požiūriu, patys svarbiausi yra du dalykai: 1) – ar tokio pamato padas tikrai yra atremtas į laikantį grunto sluoksnį? ir 2) – ar betonuojant pamatą, neužvirto duobės kraštai? Jeigu pastarąjį klausimą dar galima nesunkiai išspręsti, dirbant su apsauginiais vamzdžiais ar bent jau sustiprinus techninę priežiūrą, tai dėl 1-jo klausimo gali kilti problemos ir gana negatyvios. Kad to neatsitiktų, vadovaujantis europinio standarto “Eurocode7” nurodymais, būtina imtis rimtos pagrindo kokybės kontrolės. O tam reikalingos ne tik specialios žinios, bet ir specialios techninės priemonės. Gręžtinių pamatų atveju – tai būtų statinis zondavimas. Tačiau, visa tai neišvengiamai įtakoja ir didesnes darbų kainas. Daugiausia dėl šios priežasties, o ir dėl žinių stygiaus, įsivyravusi klaidinga nuomonė, kad visos tos kontrolės yra vieni niekai ir, kad be jų galima puikiai išsiversti. Išsiversti tikrai galima, jeigu tam kartui tiesiog pasisekė: žemės sklype netyčia pasitaikė gana palankios gruntinės sąlygos, betonuojant pamatus neužvirto gruntas ir nepadaryta grubių klaidų pamatų projekte. Tuo tarpu palankios gruntinės sąlygos tikrai nėra dažnos, o ir joms konstatuoti būtini tyrimai. Statybinėje praktikoje nereti ir tokie atvejai, kai dėl vyraujančių prastų gruntinių sąlygų, ant silpnų gruntų ne tik pamatų, bet ir grindų atremti neišeina. Yra tekę matyti ir tokių “vaizdelių”, kai gręžtiniai pamatai nusėda, neatlaikę net nuosavo svorio! Ir tai tik todėl, kad paplitus šiuolaikiškiems gręžimo mechanizmams, gręžtinių pamatų įrengimas tapo prieinamas visiems kas tik netingi, nepaisant jokių reglamentų bei būtiniausių priemonių darbų kokybei užtikrinti. Blogiausia yra tai, kad šis reiškinys yra tiek išplitęs, kad kalbėti apie kokią tai kontrolę dažnai net nebetenka ir šiai dienai – tai vienas didžiausių gręžtinių pamatų trūkumų, labiausiai diskredituojantis patį metodą. Taigi, norom-nenorom peršasi paradoksali išvada, kad Respublikinės statybos normos RSN 91-85, kaip tikrai pažangus žingsnis tuometinėje pamatų statyboje, vis dėlto, dabartiniu metu atlieka “Meškos paslaugą”, plačiai išsikerojus nevaldomai anarchijai gręžtinių pamatų srityje. Beje, mūsų kaimynams bei kitoms šalims šiuo požiūriu labiau pasisekė, kadangi pas juos gręžtinių pamatų fenomeno apskritai nėra buvę. O kaip vienas iš RSN 91-85 sudarytojų, turiu teisę ir griežčiau pasakyti – patekę į neišmanėlių rankas, gręžtiniai pamatai tampa pačia nepatikimiausia pamatų konstrukcija. Malonu pripažinti, jog ir tarp konkurentų randasi atsakingų rangovų, pagal kuriuos – tai pats pigiausias, tačiau ir pats pavojingiausias pamatų įrengimo būdas.

Kiti mechanizuoto pamatų įrengimo būdai. Visai kitaip atrodo pamatų įrengimas, kai vietoje gręžimo operacijos, specialaus vibro mechanizmo pagalba į gruntą nugramzdinami ilgi metaliniai vamzdžiai su uždaru galu, dar vadinami spraustiniais poliais, o vėliau užbetonavus ištraukiami. Tai jau gerokai patikimesnis, lyginant su paprastais gręžtiniais pamatais, kai pagrindo kokybės kontrolė darbų metu nevykdoma, bet kartu ir brangesnis būdas, nes šiam tikslui naudojami gana sunkūs ir brangūs mechanizmai. Šis metodas geras dar ir tuo, jog yra absoliučiai neprieinamas jau minėtiems visokio plauko “specialistams”. Tačiau, jeigu griežčiau vadovautis europinio standarto “Eurocode7” nurodymais, net ir šiuo atveju visiškai užtikrinti pagrindo kokybės kontrolę po spraustinių polių padu nėra taip lengva ir paprasta.

Pagrindo kokybės kontrolės požiūriu, labiausiai pasiteisinęs bei neturintis sau lygių yra būdas, susijęs su pamato pado sutankinimu-išplūkimu, darbų pradžioje labiau primenantis gręžtinių pamatų įrengimą. Tik šiuo atveju gruntas gręžinyje po kiekvienu būsimu pamatu pirmiausiai yra testuojamas, vėliau, priklausomai nuo gaunamų rezultatų, gali būti sutankinamas arba ne, o esant reikalui ir išplūkiamas reikiamo pločio pamato padas iš akmens skaldos. Dirbant šiuo metodu naudojama unikali plūkimo įranga, be kurios dar reikalingas ir specialus darbo su ja pasirengimas. Jeigu pažvelgti į darbo operacijų pobūdį bei eiliškumą, tai šis metodas dar galėtų būti traktuojamas kaip tam tikra, gręžtinių pamatų pagrindu naujai sukurta technologija, kurios dėka atsirado reali galimybė valdyti pagrindo suspaudžiamumą atskirai po kiekvienu pamatu, siekiant bendro tikslo – viso pastato nuosėdžių tolygumo. Šiuo metu be darbų technologiškumą geriausiai nusakančio pavadinimo “Gręžtiniai pamatai su išplūktu padu“, ypač populiarėja ir kitas, trumpesnis pavadinimas – tiesiog „Plūktiniai pamatai“, kuriame tiesiogiai atsispindi ypač vykusiai pasirinktas tos pamatų statybos bendrovės pavadinimas, kuri pirmoji pradėjo masiškai praktikuoti būtent šį pamatų įrengimo būdą. Pridurti reikėtų gal ir tai, kad čia pristatyta netradicinė pamatų įrengimo technologija šiuo metu yra patentuojama. Dėl ribotų techninių galimybių šio metodo pritaikymas dar nėra taip įsibėgėjęs kaip norėtųsi, tačiau kaskart įgauna vis didesnį pagreitį. Nors per eilę metų pristatytų ar rekonstruotų įvairių pastatų ant šių pamatų jau reikėtų skaičiuoti dešimtimis, tame tarpe ir po 16 aukštų namais bei kitais stambiais objektais, o dažniausiai esant gana sudėtingoms gruntinėms sąlygoms. Iš kitos pusės, dėl sistemingai vykdomos pagrindo kokybės kontrolės kiekvienoje pamato vietoje, šis būdas reikalauja ir papildomų darbo sąnaudų. Čia reikalingas ne tik gręžimas, grunto testavimas po kiekvienu pamatu, bet ir operatyvi gautų rezultatų analizė, jau nekalbant apie papildomo mechanizmo panaudojimą sunkaus plūktuvo mėtymui. Konkuruoti rinkoje šiam metodui leidžia tik ta aplinkybė, kad jis yra ypač patikimas, o tinkamai išdėsčius polius plane ir diferencijavus jų laikymo galią pagal jiems atitenkančias apkrovas bei patikrintą grunto stiprumą po kiekvienu pamatu, susitaupo nemaža dalis bendro pamatų kiekio – iki dviejų kartų ir daugiau.

Kaip teisingai įvertinti skirtingus pamatų variantus ir to sąskaita sutaupyti, be žalos būsimam pastatui. Objektyviai tarpusavyje palyginti galima tik ekonomiškai pagrįstus pamatų variantus, atkreipiant dėmesį į tai, kad į darbų kainą būtinai būtų įtrauktos ir pagrindo kokybės kontrolės sąnaudos.Visa tai įgyvendinti be specialisto pagalbos nėra taip paprasta, tačiau tai bene vienintelis būdas iš anksto išsiaiškinti nesąžiningus ar nekvalifikuotus rangovus. Jeigu ryškaus kainų skirtumo tarp lyginamų variantų nesigauna, tai sutaupyti kelis ar net keliolika procentų jų kainos tikrai nėra pats geriausias sumanymas. Pirmenybę reikėtų atiduoti tam pamatų variantui, kuriame planuojama panaudoti patikimesnį pamatų įrengimo būdą, arba darbų vykdymui numatomas labiau šioje srityje patyręs rangovas.

O sutaupyti pastato nulinio ciklo darbų sąskaita tikrai galima, jeigu geriau išnaudoti šioje statinio dalyje turimus rezervus. Neretai polius apjungiantys rostverkai (pamatinės sijos) yra pakišami po namo cokoline dalimi, ir už ją daromi gerokai platesni. Tokį rostverką iš tiesų galima pateisinti spraustinių polių atveju, kai būtina apjungti jų galvenas dėl per didelių nuokrypų plane, kurias neišvengiamai sąlygoja pati spraustinių polių gramzdinimo technologija, kai į pagrindą jie įvibruojami nuo pat žemės paviršiaus. Tačiau, polių išdėstymo plane tikslumas ženkliai pagerėja, jeigu vietoje spraustinių polių panaudoti gręžiniuose betonuojamus pamatus. Pamatams su gerokai tikslesniu galvenų išsidėstymu ir pats rostverkas gali būti daromas apčiuopiamai siauresnis, pavyzdžiui, iki konkrečiam pastatui suprojektuoto cokolinės dalies pločio. Tokį rostverką pakėlus iki sienų apačios, jis tampa ne tik visiškai sutapdintas su namo cokoline dalimi, bet ir polius apjungiančia konstrukcija. Kitaip tariant, rostverkas kaip atskira konstrukcija pasidaro nebereikalinga, nes ją puikiai gali atstoti specialiai tam suprojektuota namo cokolinė dalis, be kurios joks pastatas praktiškai ir nestatomas. Tad, eliminavus šią tarpinę konstrukciją, gali būti sutaupoma nemenka lėšų dalis be jokios žalos pastato stabilumui. Be to, ženkliai sumažėjus žemės darbams, pernelyg nesujaukiama ir pati statybos aikštelė. Jeigu sklypo reljefas pakankamai horizontalus, tai po pastatu be rūsio dažnai užtenka nuimti vien tik augalinį sluoksnį ir tuo žemės darbai būna baigti.

Teigiamai pamatų statybą įtakoja ir tokios šiuolaikiškos sienų konstrukcijos, kaip pavyzdžiui, naudojant liktinius klojinius. Šiam tikslui ypač tinka Haus pamatų blokeliai, kuriuos pritaikant galimi įvairūs sprendimai – nuo atskirai įrengiamų rostverkų, iki rostverkų, sklandžiai pereinančių į paprastų, ar net atraminių sienų konstrukcijas. VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto specialistai nuolatos dalijasi savo sukaupta patirtimi su UAB „Vilniaus betono gaminiai” atstovais bei yra pateikę konkrečių pasiūlymų minėtų konstrukcijų armavimo klausimais (žr. šios svetainės puslapį – “Fundamentus” pamatai mažaaukštei statybai), o be to, šiais klausimais konsultuja ir projektuotojus . Tokio statinio konstrukcija yra stabili, saugi ir ekonomiška, o darbų kokybė – pavyzdinė.

The post Pamatų mechanizuotas įrengimas ir pagrindo kokybės kontrolė appeared first on GeoFundamentus.

Šiame leidinyje pažymima, jog …”Plūktiniai pamatai turi daug privalumų prieš kitokių konstrukcijų ir kitaip įrengiamus pamatus. Jie ekonomiški, išplūkiant duobes pamatams, pagrindo gruntas sutankinamas, jo stiprumas padidėja 1,5…2 ir daugiau kartų, pamatai statomi mažesni. (…) Palyginti su įprastais sekliaisiais ir poliniais pamatais, plūktiniai pamatai leidžia sutaupyti 40…50% betono, 60…70% armatūros, sumažinti darbo sąnaudas 3…5 kartus, kainą 1,5…2,5 karto, o žemės darbų visai nėra”.

Vis dėlto, nežiūrint visų čia suminėtų privalumų, plūktiniai pamatai to meto Lietuvoje neprigijo ir tai atsitiko dėl kelių priežasčių. Pagrindinė klaida, kuri buvo daroma bandant šiuos pamatus pritaikyti Lietuvos gruntinėms sąlygoms – tai perdaug tiesmukas, silpniems gruntams skirtos technologijos taikymas, kai šiame regione šalia silpno pagrindo dažnai esti įsimaišę ir gana tvirti gruntai, pro kuriuos prasikalti nuo pat žemės paviršiaus nėra taip paprasta. Tam, kad palengvinti duobės pamatui išplūkimą nebuvo kitos išeities, kaip prieš tai išsigręžti mažesnio skersmens grąžtu (iki 30-50% duobės tūrio). Tačiau, greta pagrindinių plūkimo darbų, dar ir papildomo mechanizmo gręžimo darbams panaudojimas, iš karto pablogino plūktinių pamatų techno-ekonominius rodiklius. Be to, išankstinio, mažesnio skersmens gręžinio atsiradimas, kartu su vėliau sekančiu duobės pamatui išplūkimu, iš esmės apsunkino bei gerokai komplikavo vieningos šių pamatų pagrindo skaičiavimo metodikos sukūrimą. Kita svarbi aplinkybė, ko gero nulemta objektyvių sąlygų kai bandoma eiti pačiu lengviausiu keliu, tačiau tikrai neprisidėjusi prie šio metodo sėkmingo pritaikymo Lietuvoje buvo ta, kad vietoje laisvai mėtomo plūktuvo buvo pasirinktas kitoks duobės pamatams išplūkimo būdas. Šiam tikslui buvo panaudotos jau egzistuojančios tradicinės poliakalės, aprūpintos dizeliniais plaktais, tuo gerokai susiaurinant paties metodo pritaikymo ribas bei apribojant jo potencialias galimybes, kadangi buvo prisirišta tik prie vieno tipo ir gana griozdiškos, bei nemobilios įrangos.

Apibendrinant tuo metu iškilusius sunkumus, tame pačiame leidinyje yra paminėti ir keli labai teisingi pastebėjimai, jog …”Plūktiniai pamatai – naujas, dar ne visai ištirtas pamatų tipas. Pradedant juos plačiau taikyti konkrečiomis gruntinėmis sąlygomis, reikia eksperimentiškai patikrinti realią galimybę išplūkti duobes, ištirti pagrindo laikomąją galią, sudaryti gerą metodiką jai operatyviai kontroliuoti”.

Deja, tuometiniai palinkėjimai ateities darbams buvo realizuoti tik gerokai vėliau, gal po kokių 15 metų, kai prie šios technologijos tobulinimo naujai įsijungė VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto (toliau TGMMI) specialistai. Nors iš esmės, tai buvo daugiau naujo kelio paieška, stengiantis kur kas labiau išplėsti Lietuvoje ypač išpopuliarėjusių gręžtinių pamatų pritaikymo ribas. Pirmieji tokių pamatų bandymai statine apkrova bei ant jų suręstų pastatų nuosėdžių natūriniai stebėjimai tik patvirtino, jog einama teisingu keliu. Svarbiausia, kad buvo sukurta patikima metodika, leidžianti pagrindo kokybės kontrolės duomenis operatyviai susieti su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais. Net ir ekstremaliomis sąlygomis (pakaitomis slūgsantys minkštai ir kietai plastiški juostuoti moliai, siekiantys virš 20m gylio), kaip pavyzdžiui Elektrėnuose, kai po 16 aukštų gyvenamojo namo kolonomis, po kuriomis 1200mm skersmens ir tik 4m gylio pamatams teko atlaikyti net iki 800 tonų apkrovą, išmatuoti šio namo pamatų nuosėdžiai išėjo gana tolygūs ir labai artimi apskaičiuotiems. Palyginimui, kai tame pačiame mieste ant panašių gruntinių sąlygų 3 ar 4 metais vėliau buvo statoma naujos kartos elektros jėgainė, tai, esant 2,5 karto mažesnei apkrovai, tenkančiai vienam pamatui, iš viso buvo sugręžta apie 280vnt. 800mm skersmens ir net 30m gylio polių (net sunku įsivaizduoti – polių gylis kaip 10-ies aukštų namo). Pačiais kukliausiais apskaičiavimais, vien šiame objekte pamatų sąskaita galima buvo sutaupyti mažiausiai 1,5 mln.Eur! Pateikti skaičiai nepadarytų gėdos ir rimtesniam pinigų plovimo atvejui konstatuoti, nes kitaip įvardinti šitokį kiekį užkastų po žemėmis lėšų, tiesiogine to žodžio prasme, tiesiog liežuvis neapsiverčia.

Tokiu būdu, gręžtinių ir plūktinių pamatų bazėje buvo naujai sukurta technologija, kurios dėka atsirado ne deklaratyvi, o reali galimybė valdyti pagrindo deformatyvumą atskirai po kiekvienu pamatu, siekiant vieno bendro tikslo – viso pastato nuosėdžių tolygumo. Be to, su retomis išimtimis, šie pamatai pasirodė universalūs ir esant bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis. Šio, naujai sukurto pamatų srityje produkto pilnas pavadinimas, objektyviai remiantis atliekamų operacijų eiliškumu, turėtų būti maždaug toks – gręžtiniai pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu. Greta šio, greitai išpopuliarėjo ir kitas, trumpesnis pavadinimas – Plūktiniai pamatai.

Čia pristatomo metodo esmė yra ta, kad reikiamo gylio gręžinyje iš akmens skaldos išplūkiamas norimo dydžio pamato padas, artimas rutulio formai. Pado plotis bei kiti parametrai nustatomi darbų metu ir priklauso tik nuo dviejų dalykų – nuo grunto toje vietoje testavimo rezultatų bei nuo tam pamatui tenkančios apkrovos dydžio. Būtent šio testavimo rezultatai ir parodo, ar būtina vykdyti pamatų pado išplūkimą, ar ne. Jeigu pagrindas pasirodo gana tvirtas, o apkrova nėra ypatingai didelė, tai tuomet jokio plūkimo ir nereikia, svarbu tik, kad, remiantis pagrindo kokybės kontrolės po kiekvienu pamatu rezultatais, būtų tenkinama gretimų pamatų nuosėdžių leistino nevienodumo sąlyga. Todėl, pagrindinis pamatų su išplūktu padu skiriamasis bruožas, lyginant su tradiciniais pamatais, tai jų patikimumas, ekonomiškumas bei galimybė darbų metu vykdyti pagrindo kokybės kontrolę po kiekvienu pamatu, be išimties.

Paskutinė aplinkybė yra ypač svarbi, kadangi geotechninio projektavimo standarte Eurocode7 pirmoje eilėje pabrėžiami geotechninių tyrimų mastas, jų kokybė bei tinkama darbų vykdymo priežiūra. Be to, šiame dokumente svarbią vietą užima sukauptos informacijos panaudojimas “palyginamosios patirties” (angl.vert. “comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus. Pabaigoje galima būtų pridurti dar ir tai, kad čia pristatyta netradicinė pamatų įrengimo technologija pastaruoju metu yra patentuojama.

The post Plūktinių pamatų taikymo patirtis Lietuvoje ir jų galimas ryšys su gręžtiniais pamatais appeared first on GeoFundamentus.

Pagal savo esmę – tai ypatingai pažangus normatyvinis dokumentas, kuriame pirmiausiai pasikliaujama ne kokiais tai biurokratiniais suvaržymais, kurių iki šiol tikrai netrūko, o konkretaus specialisto kvalifikacija. Nusakant Eurokodų statusą bei taikymo sritį, čia nedviprasmiškai pažymima (žr.5psl.):

Eurokodų standartuose pateiktos taisyklės dažnai taikomos tiek tradicinėms, tiek naujo tipo konstrukcijoms arba jų elementams projektuoti. Neįprastos konstrukcijų formos ar skaičiuotinės sąlygos konkrečiai neaptariamos ir tokiais atvejais reikės papildomų projektuotojo žinių ir patyrimo.

Jau šio dokumento 1 skyriuje – “Bendrosios nuostatos”, ypač svarbią vietą užima tokia sąvoka (šiame dokumente pateikiama kaip tam tikra apibrėžtis), kaip sukauptos informacijos panaudojimas “palyginamosios patirties” (angl.vert. “comparable experience”) pavidalu, taikant naujo tipo pamatų konstrukcijas arba jų elementus (žr.9psl.):

1.5.2.2 – palyginamoji patirtís

patvirtinta dokumentais ar kitu būdu gauta projektui reikalinga informacija apie pagrindą sudarančius panašaus tipo gruntus ar uolienas, kuriuose laukiama panašių konstrukcijų panaši geotechninė elgsena. Sukaupta informacija yra ypač svarbi.

Tuo tarpu 2 skyriuje – “Geotechninio projektavimo pagrindai” pastraipoje 2.1 – “Projektavimo reikalavimai” minėta sąvoka jau yra konkrečiai įtvirtinama (žr.17psl.):

(7) Jei įmanoma, projektavimo duomenis reikėtų palyginti su palyginamosios patirties duomenimis.

7 skyriuje – “Poliniai pamatai” poskyryje 7.4.1 –”Projektavimo metodai” šį sąvoka plėtojama dar toliau (žr.58psl.):

(1)P Projektas turi remtis viena iš šių nuostatų: – bandymų statine apkrova rezultatais, kurie skaičiavimais ar kitaip parodytų, kad galima remtis turima patirtimi; … – bandymų dinamine apkrova rezultatais, kurių tinkamumas įrodytas polių bandymais statine apkrova panašiomis sąlygomis…

Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad taikant pastarąją nuostatą – “bandymu dinamine apkrova”, mūsų atveju kaip tik yra paremta pagrindo kokybės kontrolė po būsimo pamato padu, gautus duomenis operatyviai susiejant su atskirai kiekvienam pamatui prognozuojamais nuosėdžiais.

O, labiausiai “palyginamosios patirties” sąvokos praktinė reikšmė išryškinta poskyryje 7.6.2 – “Grunto atsparumas gniuždymui”, kaip vienas iš būdų ribinei galiai nustatyti, remiantis grunto tyrimo duomenimis (žr.63psl.):

(1)P Turint grunto tyrimo duomenis turi būti sukurtas polinių pamatų laikomosios galios gniuždymui nustatymo metodas, remiantis polių bandymų apkrovomis duomenimis ir palyginamąja patirtimi, kaip numatyta 1.5.2.2.

Tačiau tai, kas parašyta 2.4.1. paragrafe, toli pranoksta iki šiol oficialiuose dokumentuose buvusias pagrindines nuostatas. Pirmą kartą geotechnikos istorijoje oficialiai yra pabrėžiama, kad geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, o taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą bei dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės yra griaunamas iki šiol nusistovėjęs neteisingas požiūris į pačią geotechninio projektavimo esmę (žr.20psl.):

(2) Turėtų būti įvertinta tai, kad pagrindo sąlygų samprata priklauso nuo geotechninių tyrinėjimų masto ir jų kokybės. Ši samprata ir darbų kontrolė yra daug svarbesnė už skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus siekiant įvykdyti esminius reikalavimus.

Šiek tiek nukrypstant nuo temos verta pažymėti, kad VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto (toliau TGMMI) kolektyvui pradedant dirbti su giliaisiais pamatais jau gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo laiku susivokta ir pradėta savarankiškai orientuotis į šioje nuostatoje išreikštus teiginius, kuriais, pasirodo, jau keletas metų privalu visiems vadovautis, tačiau kurių iki šiol niekas perdaug ir nepaiso. Priešingu atveju, ar būtų tiek negatyvių problemų, susijusių su pamatų projektavimu bei statyba (žr. 2-jį straipsnį)?

Neveltui darbų vykdymo kontrolei šiame dokumente paskirtas ištisas 4-as skyrius. Šioje apžvalgoje paliesime tik vieną iš šio atsakingo proceso dalių – pagrindo sąlygų tikrinimą (žr.42psl.):

(1)P Statybos metu turi būti tikrinamas gruntų bei uolienų, kuriuose ar ant kurių yra statomas ar išdėstytas statinys, apibūdinimas ir geotechninės savybės.

Gręžtinių pamatų su išplūktu padu technologija yra taip sutvarkyta, kad netikrinant pagrindo sąlygų, kas yra daroma be išimties po kiekvieno būsimo pamato padu, apskritai nebūtų įmanomas pats pagrindinis veiksmas – reikiamo pamato pločio apskaičiavimas, išeinant iš leistino nuosėdžių nevienodumo sąlygos. Tik šioje vietoje TGMMI specialistai vietoje termino “Pagrindo sąlygų tikrinimas”, yra pasirinkę kiek kitokį – “Pagrindo kokybės kontrolė”. O kas liečia šių pamatų geotechninį projektavimą, tai EC7 yra aiškiai nusakyta apie tai, ko iš tikrųjų reikia naujo tipo pamatų konstrukcijų taikymui. Nedviprasmiškai yra nurodyta, kad tokiais atvejais visiškai pakanka specialisto kvalifikacijos bei jo patirties, kuri leistų kiekvienu konkrečiu klausimu sukaupti pakankamai medžiagos palyginamosios patirties pavidalu. Arba kitaip tariant, šiam tikslui visiškai pakanka to, kas paprasčiausiai vadinama sveiku protu, apsieinant be visokių biurokratinių išvedžiojimų ar suvaržymų.

Nežiūrint to, iš konkurentų pusės vis dar pasitaiko demagogiškų mėginimų įnešti sumaištį įvairių lygių statybos proceso dalyviams, neva šiam tikslui dar būtini kažkokie tai normatyviniai dokumentai, kurie beje, net jeigu kažkada  ir egzistavo, tai įsiteisinus EC7 automatiškai yra nustoję savo regalijų. Netgi paskutinės redakcijos Lietuvos Statybos įstatymo 7 straipsnyje nedviprasmiškai yra pasakyta: “Nacionalinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos sudarymo nuostatos turi neprieštarauti Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų kurių narė Lietuva yra, normatyvinių statybos techninių dokumentų sistemos principams ir reikalavimams, šiam ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei kitiems teisės aktams”.

Taigi, minėtiems ponams labai linkime dar kartą gerai įsiskaityti į čia pristatytas pagrindines europinio standarto nuostatas, nes priešingu atveju tai teks daryti kitoje vietoje, sprendžiant šį klausimą teisinėmis priemonėmis.

The post Gręžtiniai pamatai su išplūktu padu – naujausių normatyvinių dokumentų šviesoje appeared first on GeoFundamentus.

Žvelgiant iš esmės buvo tas gerai, kad apsiėmę pilnai pastatyti bei įrengti pastatą, jie automatiškai tampdavo atsakingi už galutinį darbo rezultatą, lygiai kaip ir už įrengtus pamatus. Esame užfiksavę nevieną atvejį, kai su pamatais iškilus rimtesnėms problemoms, nedvejojant buvo kreiptasi pagalbos į geotechnikos specialistus.

Kur kas pavojingesnė šiuo metu yra kita tendencija, kai nerealiai numušinėdami kainas, gręžtinių pamatų įrengimu užsiima kas tik netingi (žr. 3-jį straipsnį), o dažniausiai – visokio plauko “specialistai”, kuriems dėl žemos kvalifikacijos imtis kitų statybos darbų tiesiog neparanku. Ar reikia, pavyzdžiui, didelio sugebėjimo į išgręžtą duobę (nenaudojat netgi apsauginių vamzdžių) suversti betoną, per daug nesigilinant apie tokio pamato pagrindą sudarančių gruntų stiprumą? Tikrai nereikia. Nereikia net vargti su klojiniais – viskas paprasta ir pigu, o lengvos pajamos garantuotos. Juolab, kad pamatų “kokybė” dažniausiai pasimato tik statybos darbams artėjant į pabaigą – plyšių sienose pavidalu, kai tokių “specialistų” ir pėdos būna ataušusios. Užtat kokie šio kontingento gebėjimai reklamuotis, pateikiant iškreiptą informaciją ir klaidinant visuomenę! Štai tik keletas reklaminių frazių, pripuolamai ištrauktų iš interneto: “Pamatų įrengimas už ypatingai maža kaina” (klaidos netaisytos), arba – “Nuo 2003 metų dirbanti, puikiai suderinta brigada, patikimai įrengia pamatus. Pagal pateiktą projektą ir tyrimus nustatome reikalingą pamatų tipą, apskaičiuojame reikalingus parametrus ir įrengiame visų tipų pamatus”. Beje, dar mažiau už “ypatingai mažą kainą”, kaip 1-ju atveju, gali būti tik “darbas nemokamai”. Tik koks rezultatas laukia iš tokio darbo? O dėl 2-jo skelbimo, tai net nebejuokinga. Nusigyventa iki tiek, kad siekiant bet kuria kaina sumažinti darbų kaštus pamatų statyboje bei visiškai nesiskaitant su veikiančiais reglamentais, šią ypač atsakingą darbų sritį be jokių skrupulų mėginama nustumti iki pačio žemiausio pagal kompetenciją lygmens statybų sektoriuje – darbininkiškos brigados! Be normalaus projekto, darbų kontrolės, kvalifikuotų specialistų ir apskritai be sveiko proto – svarbiausia, kad ta brigada “suderintai” gręžtų duobes ir į jas verstų betoną. Smagiai užsimota! Nors kita vertus, iš kur eiliniams darbininkams apie visa tai žinoti, kai statybų sektoriuje vyrauja toks chaosas ir korupcija? Deja, šito dažniausiai nežino ir patys užsakovai. Nebent tuo ir galima paaiškinti šių dienų situaciją, kodėl taip lengvai pasiduodama sukčių ir brokdarių mulkinimui. Todėl iš projektuotojų pusės būtų nepaprastai miela, jeigu jie nors kažkiek prisidėtų prie šio negatyvaus reiškinio išgyvendinimo, nes kas daugiau, jeigu ne jie, užima startines pozicijas bendroje statybų proceso grandinėje ir būtent nuo jų priklauso, kuria linkme gali būti pakreipti minėti reikalai. Deja, tie reikalai pakreipti visiškai ne ten kur reikėtų.

Skirtingai nuo pastato antžeminės dalies, kai projektuotojų indėlis apsiriboja vien tik projekto parengimu, tai tokioms požeminėms konstrukcijoms kaip pamatai, nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto “Eurocode7” nurodymais, yra pamatų tinkamas įrengimas. Todėl, jeigu jau pastato antžeminės dalies projekto autoriai patys imasi dar ir pamatų projekto, nors iš tiesų juo turėtų užsiimti pamatų įrengimu besispecializuojančios rangovinės organizacijos, kaip mūsuose jau yra daroma su ypatingos svarbos pastatais, tai pradėtą darbą reikėtų ir užbaigti, pasirūpinant tiek būsimų rangovų atranka, tiek ir šios pastato dalies autorine (technine) priežiūra. Tačiau, ar realiai įmanoma antžeminės dalies projekto autoriui viską aprėpti, jeigu be specialių žinių dar reikalingos ir specialios priemonės ne tik gruntų savybių vietoje patikslinimui, bet ir pagrindo kokybės kontrolei? Iš šalies žiūrint keistokai atrodo, kai bandoma užsikrauti atsakomybės naštą už tą darbų sritį, nuo kurios labiausiai priklauso viso statinio konstrukcijų stabilumas, tačiau kurios, dėl visiškai objektyvių aplinkybių, savo jėgomis suvaldyti neįstengiama. Elgiamasi taip, lyg projekto autoriams neberūpėtų nei jų darbo rezultatas, nei pagaliau jų pačių reputacija. Argi tai normalu? Ar ne paprasčiau būtų šią sritį patikėti geotechnikos specialistams, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje, ir dėl tokių specifinių dalykų nebesukti galvos.

Taigi, kol kas šis klausimas paliktas visiškai savieigai, tuo plačiai atveriant duris anksčiau minėtiems visų galų “specialistams”, kurie į rinką prasibrauna klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis. O, kad be gręžimo ir betono vertimo kaip į kiaurą maišą, dar būtina kontroliuoti pagrindo kokybę bei apskritai šiuo klausimu turėti daugiau supratimo, tai minėtam kontingentui ne motais. Vietoje to, kad prieš tokį reiškinį sutelkus jėgas būtų vieningai kovojama, susidaro prieštaringas įspūdis, kad pačius projektuotojus esama padėtis netgi tenkina, nors kvalifikacijos spragos šioje srityje jau bado akis… Prieita iki to, kad vos iš kelių geologinių gręžinių centimetrų tikslumu sugebama “nustatyti” reikiamą įgilinimą atskirai kiekvienam pamatui visame plote po būsimu statiniu. O ypač žinant, kad gruntai yra tokie nevienalyčiai, tarytum tai būtų ne profesionalų, o aiškiaregių-mėgėjų darbo rezultatas! Apie ką galima kalbėti, jeigu net nesugebama po namu dorai išdėlioti pamatų, prikaišiojant jų po langais ar kitomis sienų angomis, t.y. ten, kur jų absoliučiai nereikia, jau nežiūrint to, ar jų išdėstymas bei koncentracija atitinka esamoms apkrovoms konkrečioje statinio vietoje. Esant tokiai padėčiai, gal vis dėlto vertėtų nepasididžiuoti ir bent jau pasikonsultuoti su šios srities specialistais? Reaguodami į daugybę užklausimų tiek per portalus “ekspertai.lt” ar “supernamai.lt”, tiek ir gaudami jų tiesiogiai, dar niekam nesame atsisakę padėti savo patarimais. Nors nuo absurdiškų sprendimų gausos jau esame gerokai nuvarginti. Kita vertus, dirbant su ypatingos svarbos objektais, pažengti toliau techninio projekto stadijos pamatų srityje kažkodėl nesiryžtama, nes matyt gerai žinoma ir apie gresiančią atsakomybę. Visai kas kita – individualūs gyvenamieji namai, net nepretenduojantys į ypatingos svarbos statinių kategoriją, tačiau užimantys visai nemažą statybų rinkos dalį. Tad kodėl tuo nepasinaudoti ir bent jau pamatų srityje su šia pastatų grupe nepasielgus taip, tarytum ji priklausytų dar žemesnei, taip vadinamai nesudėtingų statinių kategorijai? O pastarajai priklauso visokios pašiūrės, tvoros, ūkiniai pastatai ir panašiai, ir kuriai beje, taikomos supaprastintos projektavimo bei statybos procedūros. Būtent čia ir glūdi visa esmė, nes pritaikius supaprastintus pamatų projektavimo principus, kur kas patogiau į daug ką pažiūrėti pro pirštus… Kas ten susigaudys apie panašias manipuliacijas? Užtat pamatų srityje bus gerai išpurenta dirva vykdomai destrukcijai pagrįsti. Prieš tokį visuomenės klaidinimą veiksmingas gali būti tik viešumas bei sveikas protas, kurio nestokojant, dviejų aukštų įvairaus tūrinio sprendimo  individualaus namo, kaip pavyzdžiui, na niekaip neišeina pamatų kokybės požiūriu sutapatinti su bet kurios pašiūrės ar sandėlio pamatais. Nebent tik turint tam tikrų išskaičiavimų, apie ką čia ir kalbama. Kaip ten bebūtų, o individualius namus priskirti prie nesudėtingų statinių kategorijos – tai jau daugiau negu neatsakingumas, kaip ir “supaprastintai” projektuoti jiems pamatus. Tai iš kur tie dvigubi standartai? O jie iš ten, iš kur minėtoms pastatų grupėms yra skirtingai traktuojama atsakomybė už galimas tas pačias pasekmes. Taigi, kol statybų sektoriuje vyrauja tokia betvarkė bei chaosas, kodėl kai kuriems apsukruoliams šia aplinkybe nepasinaudojus ir, klaidinant užsakovus bei kitus rinkos dalyvius, papildomai nepasipinigavus?

Tačiau, ar bent susimastoma, kad tokiu būdu ne tik skatinama, bet ir įteisinama čia linksniuojamų bei rimtą žalą darančių gręžtinių pamatų įrengimo “specialistų” veikla? Turėdami tokį projektą, kuriame pagrindo kokybės kontrolei net nepalikta vietos, iš anksto nurodant projektinį pamatų įgilinimą, nors tai iš esmės prieštarauja pagrindinėms “Eurocode7” nuostatoms (jau vien dėl to toks projektas laikytinas niekiniu), panašaus plauko veikėjai krečia sau betoną ir galva jiems neskauda, nes visa atsakomybė, už atliktą darbą be jokios atsakomybės, kaip bebūtų keista, pirmiausiai gula ne ant minėtų rangovų, o būtent ant pačių projekto autorių! Ir nieko čia stebėtino, juk viskas yra vykdoma tiksliai pagal projektą! Ši absurdiška aplinkybė tik parodo visišką projektavimo grandies dalyvių nesusivokimą esamoje situacijoje. O be to, šitokios sumaišties tikrai nebūtų, jeigu ne iki šiol gaji įtaka jau morališkai pasenusių “Gręžtinių pamatų projektavimo ir statybos normų” RSN 91-85 (žr. 3-jo straipsnio pradžią), nes tuomet minėtiems pamatų projektams “kepti” tiesiog nebeliktų jokio pagrindo. O kol kas, deja, 2-jame straipsnyje pateikti negatyvių pasekmių su pamatais pavyzdžiai yra ne išimtis, o neišvengiama realybė. Žvelgiant į ateitį, panašių projektų autoriams vis tik reikėtų labai rimtai susimastyti, ar ta rizika bei atsakomybė, kurią jie taip “didvyriškai” prisiima (o greičiausiai dėl paprasčiausio nesusivokimo situacijoje), yra verta to papildomo atlygio, kurį jie gauna už praktiškai kenkėjišką savo veiklą? Ir dar, ar jau taip sunku suvokti tą elementarią tiesą, kad tradiciniams sekliesiems pamatams statybų rinkoje negrįžtamai užleidus savo pozicijas mechanizuotai įrengiamiems giliesiems pamatams, negrįžtamai praėjo ir tie laikai, kai statinio antžeminės dalies projektuotojai pamatus galėjo sau ramiai susiprojektuoti patys. Iš to kas pasakyta, yra apie ką pamastyti ir būsimiems užsakovams…

The post Apie darbo su gręžtiniais pamatais organizavimo peripetijas appeared first on GeoFundamentus.

Žvelgiant iš esmės buvo tas gerai, kad apsiėmę pilnai pastatyti bei įrengti pastatą, jie automatiškai tampdavo atsakingi už galutinį darbo rezultatą, lygiai kaip ir už įrengtus pamatus. Esame užfiksavę nevieną atvejį, kai su pamatais iškilus rimtesnėms problemoms, nedvejojant buvo kreiptasi pagalbos į geotechnikos specialistus.

Kur kas pavojingesnė šiuo metu yra kita tendencija, kai nerealiai numušinėdami kainas, gręžtinių pamatų įrengimu užsiima kas tik netingi (žr. 3-jį straipsnį), o dažniausiai – visokio plauko “specialistai”, kuriems dėl žemos kvalifikacijos imtis kitų statybos darbų tiesiog neparanku. Ar reikia, pavyzdžiui, didelio sugebėjimo į išgręžtą duobę (nenaudojat netgi apsauginių vamzdžių) suversti betoną, per daug nesigilinant apie tokio pamato pagrindą sudarančių gruntų stiprumą? Tikrai nereikia. Nereikia net vargti su klojiniais – viskas paprasta ir pigu, o lengvos pajamos garantuotos. Juolab, kad pamatų “kokybė” dažniausiai pasimato tik statybos darbams artėjant į pabaigą – plyšių sienose pavidalu, kai tokių “specialistų” ir pėdos būna ataušusios. Užtat kokie šio kontingento gebėjimai reklamuotis, pateikiant iškreiptą informaciją ir klaidinant visuomenę! Štai tik keletas reklaminių frazių, pripuolamai ištrauktų iš interneto: “Pamatų įrengimas už ypatingai maža kaina” (klaidos netaisytos), arba – “Nuo 2003 metų dirbanti, puikiai suderinta brigada, patikimai įrengia pamatus. Pagal pateiktą projektą ir tyrimus nustatome reikalingą pamatų tipą, apskaičiuojame reikalingus parametrus ir įrengiame visų tipų pamatus”. Beje, dar mažiau už “ypatingai mažą kainą”, kaip 1-ju atveju, gali būti tik “darbas nemokamai”. Tik koks rezultatas laukia iš tokio darbo? O dėl 2-jo skelbimo, tai net nebejuokinga. Nusigyventa iki tiek, kad siekiant bet kuria kaina sumažinti darbų kaštus pamatų statyboje bei visiškai nesiskaitant su veikiančiais reglamentais, šią ypač atsakingą darbų sritį be jokių skrupulų mėginama nustumti iki pačio žemiausio pagal kompetenciją lygmens statybų sektoriuje – darbininkiškos brigados! Be normalaus projekto, darbų kontrolės, kvalifikuotų specialistų ir apskritai be sveiko proto – svarbiausia, kad ta brigada “suderintai” gręžtų duobes ir į jas verstų betoną. Smagiai užsimota! Nors kita vertus, iš kur eiliniams darbininkams apie visa tai žinoti, kai statybų sektoriuje vyrauja toks chaosas ir korupcija? Deja, šito dažniausiai nežino ir patys užsakovai. Nebent tuo ir galima paaiškinti šių dienų situaciją, kodėl taip lengvai pasiduodama sukčių ir brokdarių mulkinimui. Todėl iš projektuotojų pusės būtų nepaprastai miela, jeigu jie nors kažkiek prisidėtų prie šio negatyvaus reiškinio išgyvendinimo, nes kas daugiau, jeigu ne jie, užima startines pozicijas bendroje statybų proceso grandinėje ir būtent nuo jų priklauso, kuria linkme gali būti pakreipti minėti reikalai. Deja, tie reikalai pakreipti visiškai ne ten kur reikėtų.

Skirtingai nuo pastato antžeminės dalies, kai projektuotojų indėlis apsiriboja vien tik projekto parengimu, tai tokioms požeminėms konstrukcijoms kaip pamatai, nemažiau svarbesnis klausimas už patį projektavimą, jeigu vadovautis europinio standarto “Eurocode7” nurodymais, yra pamatų tinkamas įrengimas. Todėl, jeigu jau pastato antžeminės dalies projekto autoriai patys imasi dar ir pamatų projekto, nors iš tiesų juo turėtų užsiimti pamatų įrengimu besispecializuojančios rangovinės organizacijos, kaip mūsuose jau yra daroma su ypatingos svarbos pastatais, tai pradėtą darbą reikėtų ir užbaigti, pasirūpinant tiek būsimų rangovų atranka, tiek ir šios pastato dalies autorine (technine) priežiūra. Tačiau, ar realiai įmanoma antžeminės dalies projekto autoriui viską aprėpti, jeigu be specialių žinių dar reikalingos ir specialios priemonės ne tik gruntų savybių vietoje patikslinimui, bet ir pagrindo kokybės kontrolei? Iš šalies žiūrint keistokai atrodo, kai bandoma užsikrauti atsakomybės naštą už tą darbų sritį, nuo kurios labiausiai priklauso viso statinio konstrukcijų stabilumas, tačiau kurios, dėl visiškai objektyvių aplinkybių, savo jėgomis suvaldyti neįstengiama. Elgiamasi taip, lyg projekto autoriams neberūpėtų nei jų darbo rezultatas, nei pagaliau jų pačių reputacija. Argi tai normalu? Ar ne paprasčiau būtų šią sritį patikėti geotechnikos specialistams, kaip yra visame civilizuotame pasaulyje, ir dėl tokių specifinių dalykų nebesukti galvos.

Taigi, kol kas šis klausimas paliktas visiškai savieigai, tuo plačiai atveriant duris anksčiau minėtiems visų galų “specialistams”, kurie į rinką prasibrauna klaidindami tiek užsakovus, tiek ir pačius projektuotojus savo ekonomiškai nepagrįstomis kainomis. O, kad be gręžimo ir betono vertimo kaip į kiaurą maišą, dar būtina kontroliuoti pagrindo kokybę bei apskritai šiuo klausimu turėti daugiau supratimo, tai minėtam kontingentui ne motais. Vietoje to, kad prieš tokį reiškinį sutelkus jėgas būtų vieningai kovojama, susidaro prieštaringas įspūdis, kad pačius projektuotojus esama padėtis netgi tenkina, nors kvalifikacijos spragos šioje srityje jau bado akis… Prieita iki to, kad vos iš kelių geologinių gręžinių centimetrų tikslumu sugebama “nustatyti” reikiamą įgilinimą atskirai kiekvienam pamatui visame plote po būsimu statiniu. O ypač žinant, kad gruntai yra tokie nevienalyčiai, tarytum tai būtų ne profesionalų, o aiškiaregių-mėgėjų darbo rezultatas! Apie ką galima kalbėti, jeigu net nesugebama po namu dorai išdėlioti pamatų, prikaišiojant jų po langais ar kitomis sienų angomis, t.y. ten, kur jų absoliučiai nereikia, jau nežiūrint to, ar jų išdėstymas bei koncentracija atitinka esamoms apkrovoms konkrečioje statinio vietoje. Esant tokiai padėčiai, gal vis dėlto vertėtų nepasididžiuoti ir bent jau pasikonsultuoti su šios srities specialistais? Reaguodami į daugybę užklausimų tiek per portalus “ekspertai.lt” ar “supernamai.lt”, tiek ir gaudami jų tiesiogiai, dar niekam nesame atsisakę padėti savo patarimais. Nors nuo absurdiškų sprendimų gausos jau esame gerokai nuvarginti. Kita vertus, dirbant su ypatingos svarbos objektais, pažengti toliau techninio projekto stadijos pamatų srityje kažkodėl nesiryžtama, nes matyt gerai žinoma ir apie gresiančią atsakomybę. Visai kas kita – individualūs gyvenamieji namai, net nepretenduojantys į ypatingos svarbos statinių kategoriją, tačiau užimantys visai nemažą statybų rinkos dalį. Tad kodėl tuo nepasinaudoti ir bent jau pamatų srityje su šia pastatų grupe nepasielgus taip, tarytum ji priklausytų dar žemesnei, taip vadinamai nesudėtingų statinių kategorijai? O pastarajai priklauso visokios pašiūrės, tvoros, ūkiniai pastatai ir panašiai, ir kuriai beje, taikomos supaprastintos projektavimo bei statybos procedūros. Būtent čia ir glūdi visa esmė, nes pritaikius supaprastintus pamatų projektavimo principus, kur kas patogiau į daug ką pažiūrėti pro pirštus… Kas ten susigaudys apie panašias manipuliacijas? Užtat pamatų srityje bus gerai išpurenta dirva vykdomai destrukcijai pagrįsti. Prieš tokį visuomenės klaidinimą veiksmingas gali būti tik viešumas bei sveikas protas, kurio nestokojant, dviejų aukštų įvairaus tūrinio sprendimo  individualaus namo, kaip pavyzdžiui, na niekaip neišeina pamatų kokybės požiūriu sutapatinti su bet kurios pašiūrės ar sandėlio pamatais. Nebent tik turint tam tikrų išskaičiavimų, apie ką čia ir kalbama. Kaip ten bebūtų, o individualius namus priskirti prie nesudėtingų statinių kategorijos – tai jau daugiau negu neatsakingumas, kaip ir “supaprastintai” projektuoti jiems pamatus. Tai iš kur tie dvigubi standartai? O jie iš ten, iš kur minėtoms pastatų grupėms yra skirtingai traktuojama atsakomybė už galimas tas pačias pasekmes. Taigi, kol statybų sektoriuje vyrauja tokia betvarkė bei chaosas, kodėl kai kuriems apsukruoliams šia aplinkybe nepasinaudojus ir, klaidinant užsakovus bei kitus rinkos dalyvius, papildomai nepasipinigavus?

Tačiau, ar bent susimastoma, kad tokiu būdu ne tik skatinama, bet ir įteisinama čia linksniuojamų bei rimtą žalą darančių gręžtinių pamatų įrengimo “specialistų” veikla? Turėdami tokį projektą, kuriame pagrindo kokybės kontrolei net nepalikta vietos, iš anksto nurodant projektinį pamatų įgilinimą, nors tai iš esmės prieštarauja pagrindinėms “Eurocode7” nuostatoms (jau vien dėl to toks projektas laikytinas niekiniu), panašaus plauko veikėjai krečia sau betoną ir galva jiems neskauda, nes visa atsakomybė, už atliktą darbą be jokios atsakomybės, kaip bebūtų keista, pirmiausiai gula ne ant minėtų rangovų, o būtent ant pačių projekto autorių! Ir nieko čia stebėtino, juk viskas yra vykdoma tiksliai pagal projektą! Ši absurdiška aplinkybė tik parodo visišką projektavimo grandies dalyvių nesusivokimą esamoje situacijoje. O be to, šitokios sumaišties tikrai nebūtų, jeigu ne iki šiol gaji įtaka jau morališkai pasenusių “Gręžtinių pamatų projektavimo ir statybos normų” RSN 91-85 (žr. 3-jo straipsnio pradžią), nes tuomet minėtiems pamatų projektams “kepti” tiesiog nebeliktų jokio pagrindo. O kol kas, deja, 2-jame straipsnyje pateikti negatyvių pasekmių su pamatais pavyzdžiai yra ne išimtis, o neišvengiama realybė. Žvelgiant į ateitį, panašių projektų autoriams vis tik reikėtų labai rimtai susimastyti, ar ta rizika bei atsakomybė, kurią jie taip “didvyriškai” prisiima (o greičiausiai dėl paprasčiausio nesusivokimo situacijoje), yra verta to papildomo atlygio, kurį jie gauna už praktiškai kenkėjišką savo veiklą? Ir dar, ar jau taip sunku suvokti tą elementarią tiesą, kad tradiciniams sekliesiems pamatams statybų rinkoje negrįžtamai užleidus savo pozicijas mechanizuotai įrengiamiems giliesiems pamatams, negrįžtamai praėjo ir tie laikai, kai statinio antžeminės dalies projektuotojai pamatus galėjo sau ramiai susiprojektuoti patys. Iš to kas pasakyta, yra apie ką pamastyti ir būsimiems užsakovams…

The post Sukčiavimo stambiu mastu ypatumai Lietuvos pamatų statyboje appeared first on GeoFundamentus.

Bendrovė labai atsakingai atlieka užduotis, kontroliuoja visas darbų grandis, pradedant pagrindo inžineriniu vertinimu, pamatų projektavimo procesu ir baigiant pačių pamatų įrengimu. Žinių ir patirties bendrovė semiasi iš savo nuolatinio partnerio – VĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto. Šios įstaigos vizitinė kortelė – siekimas didinti giliųjų pamatų patikimumą, iš kurių labiausiai pasiteisino pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu, nes jie technologiški, universalūs ir patikimi. „Fundamentus“ investuoja į našią, tvarią ir kokybišką statybos techniką. Darbui žiemą įmonė turi grąžtus, galinčius pragręžti net įšalo sluoksnį.

Pakalbinti bendrovės užsakovai mielai dalijosi bendradarbiavimo su UAB „Fundamentus“ patirtimi. Paprašyti įvardyti įmonės siūlomų giliųjų pamatų konstrukcijos pranašumus, išskyrė ne vieną esminį bruožą. Anot UAB „Eika“ projekto vadovo Roberto Varasimavičiaus, pagrindiniai konstrukcijos pranašumai ir skirtumai, palyginti su tradiciniais gręžtiniais pamatais ar poliais, – galimybė operatyviai įvertinti grunto būklę po kiekvienu pamatu ir būsimo pamato pado bei kitų darbų vykdymo kokybės kontrolė. Orientuojantis vien tik į inžinerinius ir geologinius tyrimus, kaip tai daroma įrengiant tradicinius gręžtinius pamatus ar polius, pastarųjų padą tarp tyrimo vietų (tarp kurių dažnai būna gana nemaži nuotoliai – 20–40 m ir daugiau) ne visada pavyksta atremti į reikiamą grunto sluoksnį. O UAB „Fundamentus“ sistemingai vykdoma tiek paties pagrindo, tiek ir pamatų įrengimo kokybės kontrolė užtikrina, kad panašių klaidų bus išvengta. UAB „Hanner Development“ gamybos ir technikos skyriaus vadovas Andrius Barkauskas, kalbėdamas apie pagrindines „Fundamentus“ giliųjų pamatų konstrukcijos ypatybes, pabrėžė, kad pagrindinis šių pamatų pranašumas – kaina, kuri, palyginti su kitais pamatų tipais, nėra didelė.

Kalbėdami apie šios pamatų įrengimo technologijos perspektyvas Lietuvos statybų rinkoje, pašnekovai pabrėžė kainos ir kokybės balansą, patikimumą bei statybos darbų kokybės kontrolės svarbą. Pasak R. Varasimavičiaus, pamatų įrengimo darbus verta patikėti profesionalams, nes po žeme paslėpti trūkumai išryškėja ne iš karto, o vėliau juos ištaisyti gali būti labai sunku ir brangu ar net neįmanoma. UAB „Fundamentus“ tikrina pagrindą po kiekvienu pamatu ir šie tyrimai užtikrina aukštesnę atliekamų darbų kokybę, todėl įmonė turi realių perspektyvų užimti svarbią vietą Lietuvos rinkoje. A. Barkauskas pabrėžė, kad šie pamatai Lietuvoje dar nėra labai išplitę. Daug kas bijo naudoti šių pamatų tipą vien dėl to, kad tai nauja ir neįprasta pamatų įrengimo technologija, lyg ir mažai išbandyta praktikoje ir pan. Dauguma konstruktorių ir projektuotojų su šia technologija nėra susidūrę. Dėl šios priežasties gana sunku derinti pamatų tipo pakeitimą darbo projekto stadijoje. Tačiau dėl kainos ir nesudėtingos technologijos šių pamatų tipo išplitimas Lietuvoje yra perspektyvus.

UAB „Stavola“ direktorius Vytautas Gatautis, paprašytas pasakyti savo nuomonę apie šios technologijos perspektyvas, buvo detalesnis. Specialisto vertinimu, šis pamatų įrengimo būdas gerina grunto atsparumą. Tokius pamatus galima įrengti ant piltinio grunto negilinant pamatų iki nejudinto grunto, kaip daroma įrengiant polinius pamatus. Paprastai (tai priklauso nuo skaičiuojamosios pamatų apkrovos) plūktiniai pamatai būna maždaug 2 m gylio, jei jų apkrova nedidelė, pavyzdžiui, vieno aukšto prekybinis pastatas. Jeigu pastatas dešimties ar daugiau aukštų, gylis gali siekti ir 3–4 m, kad tankinant gruntą nebūtų iškeliami jau įrengti pamatai, kaip tai buvo daroma po Elektrėnuose statomu daugiaaukščiu pastatu ant ypač plastiško molio, kurio storymė siekė daugiau kaip 10 metrų. Jeigu šiuo atveju būtų reikėję naudoti tradicinius labai ilgus polius, dėl jų mažos laikomosios galios silpname grunte, polius įrengiant kuo arčiau vienas kito, jiems tiesiog pritrūktų vietos po pastatu, jau nekalbant apie tokių pamatų kainą. Be gerokai didesnės laikomosios galios, plūktinių pamatų įrengimo būdas suteikia galimybę iš karto patikrinti, ar gruntas atitinka geologinių tyrimų rezultatus, ir kontroliuoti visų technologinių procesų kokybę. V. Gatautis pabrėžė, kad kai kuriais atvejais – tai vienintelis būdas už deramą kainą įsirengti pamatus. Visi šie pranašumai liudija, kad šis kartais nepelnytai užmirštas pamatų įrengimo būdas turi puikių perspektyvų Lietuvos statybų rinkoje. UAB „Stavola“ direktorius apgailestavo, kad statybos organizatoriai nežino apie šią technologiją arba žino ne viską, pavyzdžiui, kad tik retais atvejais įrengiant plūktinius pamatus, juos tenka sujungti pakoloniais, kad pastato kolonas galima statyti tiesiai ant plūktinių pamatų viršaus, išvengiant papildomų konstrukcijų.

Palankiai vertinama ir darbo disciplina, naudojama įranga bei mechanizmai. Pasak R. Varasimavičiaus, bendrovė turi visą reikiamą techniką pamatų įrengimo darbams atlikti. Bendrovės darbuotojai kvalifikuoti ir disciplinuoti. Įrengiant pamatus naudojama speciali kompiuterinė programa reikiamam pamato pado pločiui operatyviai ir tiksliai apskaičiuoti. A. Barkauskas, nors bendrovės veikloje ir įžvelgė tam tikrų trūkumų, kuriuos dar reikėtų patobulinti, tačiau, kaip pabrėžė, šie trūkumai nėra esminiai ir netrukdo vykdyti statybos darbus. V. Gatautis pabrėžė, kad turima įranga bendrovė niekuo nenusileidžia kitoms įmonėms.

Bendras UAB „Fundamentus“ vertinimas taip pat buvo palankus. Kaip pažymi R. Varasimavičius, įmonė savo srityje stipri ir geba konkuruoti rinkos sąlygomis. Anot V. Gataučio, įmonės veikla naudinga, o jos teikiamos paslaugos labai reikalingos, ypač kai susiduriama su sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis. A. Barkauskas įmonės vertinimą išreiškė balais. Pasak jo, bendrovės teikiamos paslaugos (darbų kokybė, problemų sprendimai, darbų vykdymo grafiko laikymasis ir t. t.) gali būti įvertintos 7 ar 7,5 balo.

VšĮ Taikomosios gruntų mechanikos mokslo instituto direktorius, technikos mokslų daktaras Rimantas Gruodis, apibendrindamas pasakytas mintis, pažymėjo, kad iš viso būrio statybos rangovinių organizacijų, su kuriomis teko nemažai bendradarbiauti, mokant savo jėgomis įsirengti giliuosius pamatus, UAB „Fundamentus“ – kol kas vienintelė tokia bendrovė, nusprendusi atsisakyti didelio masto bendrųjų statybos darbų ir daugiau specializuotis pamatų bei požeminių statinių statyboje. Pasirinkta darbų kryptis leido labiau koncentruotis ir be jokio blaškymosi sutelkti jėgas vienoje, gerokai siauresnėje statybų srityje, tiksliai įgyvendinant specialistų keliamus reikalavimus. Iš esmės tai ir yra pagrindinė priežastis, leidžianti šiai bendrovei sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Be to, plūktiniai pamatai Lietuvoje nėra naujas dalykas. Lietuvoje išleistoje techninėje mokomojoje literatūroje dar prieš 20 metų buvo atkreiptas dėmesys į daugybę pranašumų, šiuos pamatus lyginant su įprastais sekliaisiais ir poliniais pamatais: „Jie ekonomiški, nes išplūkiant duobes pamatams, pagrindo gruntas sutankinamas, jo stiprumas padidėja 1,5–2 ir daugiau kartų, įrengiami mažesni pamatai.“ Arba dar išsamesnė informacija: „…plūktiniai pamatai leidžia sutaupyti 40–50 proc. betono, 60–70 proc. armatūros, 3–5 kartus sumažinti darbo sąnaudas, 1,5–2,5 karto – kainą, o žemės darbų visai nėra.“ Tačiau, šioje vietoje tenka konstatuoti, kad dėl netobulos, Lietuvos gruntinėms sąlygoms nepritaikytos technologijos ir kai kurių projektavimo ypatumų, taip pat dėl šalį užplūdusių įvairių tipų polius įrengiančių mechanizmų, plūktinių pamatų įrengimo būdas, pasak V. Gataučio, tikrai buvo nepelnytai užmirštas. Be to, tai vienintelis pamatų įrengimo būdas, leidžiantis be papildomų grunto tyrimo priemonių, naudojant tik tą patį darbo įrenginį, dinamiškai patikrinti pagrindą kiekvieno pamato vietoje, o sistemingai registruojant visą plūkimo proceso eigą – ir gana patikimai vykdyti šių darbų kokybės kontrolę.

Būtent pastarieji du dalykai – pagrindo bandymas po kiekvienu pamatu ir sistemingas darbų kokybės kontrolės vykdymas ypač pabrėžiami Europos standarte „Eurocode 7“ (EC7), vienoje iš pagrindinių nuostatų, pagal kurią pirmą kartą geotechnikos istorijoje oficialiame dokumente aiškiai sakoma, kad „geotechninių tyrinėjimų mastai ir jų kokybė, taip pat darbų vykdymo kontrolė yra daug svarbesni už skaičiuojamųjų modelių tikslumą ir dalinius koeficientus, siekiant įvykdyti esminius EC7 reikalavimus“, iš esmės griaunant iki šiol nusistovėjusį neteisingą požiūrį į patį geotechninio projektavimo procesą. Iš tiesų malonu pripažinti, kad dirbant su giliaisiais pamatais jau gerokai daugiau nei prieš dešimtmetį buvo susivokta ir pradėta savarankiškai orientuotis į šioje nuostatoje išreikštus teiginius, kuriais, pasirodo, jau keletas metų privalu vadovautis ir kurių, beje, kol kas niekas kitas praktiškai taip ir nesilaikė. Priešingu atveju, ar būtų įmanomos panašios pamatų problemos kaip Vilniaus “Panoramoje”.

The post Gilieji pamatai – ekonomiški ir patikimi appeared first on GeoFundamentus.

Kalbant apie šių pamatų statybos darbų kokybės kontrolę, dėmesys pirmiausia turėtų būti nukreiptas į pagrindo būklės tikrinimą, nes dirbant giliai po žeme tai nėra taip paprasta. Ar gali techninės priežiūros atstovas užkirsti kelią daromiems pažeidimams, kurių apskritai nesimato?

Tokie pažeidimai pasireiškia tik tuomet, kai dėl įvykusių avarijų arba statant atramines sienas, pamatus tenka atkasti. Jeigu mechanizuotai įrengto pamato konstrukciją, kaip matyti iš nuotraukų, ne visuomet pavyksta apsaugoti net nuo jos vidų užvirtusio grunto, tai ką bekalbėti apie žemiau pamato pado esančių gruntų būklės tinkamą įvertinimą: ar kiekvieno pamato padas tikrai yra pasiekęs reikiamą grunto sluoksnį, ar darbų metu nebuvo suardyta jo gamtinė sandara, ar neužbyrėjo gręžinio dugnas, ar nepasitaikė kitų nesklandumų bei klaidų? Nuo grunte pasitaikančių riedulių, statybinio laužo, galimų gedimų ar panašių dalykų neapdraustas joks mechanizmas, vadinasi, ir darbų kokybė taip pat.

Ir kas gi daroma, kad ši opi problema būtų sprendžiama? Praktiškai nieko. Apsiribojama tik tuo, kad projektuojant numatoma gerokai daugiau arba didesnio skersmens pamatų, negu reikėtų pagal skaičiavimus. Kitaip tariant, bendras pamato ir pagrindo patikimumas užtikrinamas darbų apimties didinimo ir branginimo sąskaita. Bet argi tai išeitis? Ar toks tyčinis darbų branginimas (kitaip ir nepavadinsi) gali tenkinti užsakovus? Pakanka elementaraus skaičiavimo, norint įsitikinti, jog pamatų apimtys nuo to išauga keletą ir daugiau kartų! Tačiau, priešingai negu gali atrodyti, beatodairiškas statybinių medžiagų pereikvojimas savaime dar neišsprendžia pačios problemos. Todėl šioje vietoje labai norėtųsi paklausti, o kaip tada, ponai, su profesine savigarba?

Kitas įdomus klausimas, ar toks problemos sprendimo būdas tenkina kitus statybų partnerius? Matyt, tenkina. Kam projektuotojams sukti galvą dėl nelengvai įkandamų gruntų mechanikos mokslo subtilybių, kai taip “projektuoti” kur kas paprasčiau ir sparčiau. O ar gali netenkinti specializuotų pamatų statybos organizacijų nepelnytai pelningi objektai su nerealiai užaukštintais darbų kiekiais? Nesvarbu, kad užsakovams šios paslaugos brangiai kainuoja. Vieni iš jų apie tai net nenutuokia, o kitiems tokios pamatų kainos jau seniai tapo norma. Kai viskas taip iškraipoma, tai ar galima tikėtis ko nors pozityvaus šiuo klausimu? Nebent tik dar labiau “ištobulintų” santykių tarp jau minėtų statybos proceso dalyvių, kurie deja, kol kas lengvai sutelpa į vieną nelietuvišką, tačiau begalo praktišką žodį – “atkatas”. Pagaliau į visa tai galima ir ranka numoti, jeigu tik būtų užtikrinami patikimi šios problemos sprendimo rezultatai. O jie tikrai nėra džiuginantys.

Šį, kol kas plačiai taikomą giliųjų pamatų statybos principą, galima būtų apibrėžti maždaug taip: jeigu vienas pamatas dėl kokios nors priežasties išeis nelabai vykęs, tai jį sustiprins kitas, specialiai tam “suprojektuotas”. Nors tai ir veiksminga priemonė, deja padeda ne visuomet. Pasižiūrėjus į čia pateiktas nuotraukas, natūraliai iškyla klausimas, o kur gi garantija, kad ir tie kiti pamatai išeis kokybiški? Jeigu pamatams po sienomis, nuo kurių apkrovos yra išskirstytos, toks principas teoriškai dar gali būti pateisintas, tai, pavyzdžiui po kolonomis, nuo kurių veikia koncentruotos jėgos, pamatų įrengimas pagal tokį principą jau yra neleistinas, nes taip nėra užtikrinamas jų patikimumas. Šios pozicijos vieningai laikosi daugelio šalių specialistai.

Dar kritiškesnė, praktiškai nevaldoma padėtis yra susidariusi individualių namų statyboje. Paplitus šiuolaikiškiems gruntų gręžimo mechanizmams, gręžtinių pamatų statybos imasi visi kas netingi, nors apie šio darbo specifiką ne ką teišmano. Ir iš tiesų, ar sunku į gręžinį kaip į kiaurą maišą aklai suversti betoną, perdaug nesigilinant koks gruntas yra po būsimuoju pamatu? Techniškai tikrai nesunku, bet ar daug iš to naudos? Kaip rodo patirtis, nauda šiuo atveju yra grynai atsitiktinis dalykas ir priklauso tik nuo to, koks gruntas pasitaikys po konkrečiu pamatu. O kaip tada su atsakomybe už šią nusikalstamą veiklą? O lygiai taip, kaip ir su senokai nusistovėjusiu požiūriu į šią problemą apskritai. Jeigu šio, nepaprastai atsakingo darbo taupant lėšas samdomi tokie “specialistai” ir vėlgi, taupant lėšas, oficialios sutartys su jais nesudarinėjamos, tai kokių dar galima tikėtis rezultatų iš nelegalios veiklos be jokios atsakomybės? Kaip taisyklė – absoliučiai niekinių. Štai naujausias pavyzdys. Neseniai į mus kreipėsi užsakovai, laiku pastebėję, jog viename jų būsimo namo gale įrengti gręžtiniai pamatai nusėdo neatlaikę net nuosavo svorio! Pasirodo, kad jų pagrindas yra ypač prastas ir sudarytas iš takaus priemolio. Suprantama, kad vos keliose statybos aikštelės vietose atliktas statinis zondavimas tokio silpno pagrindo net neaptiko. Teko šiuos pamatus perdaryti, likusius pamatus patikrinti statine apkrova ir dalį iš jų taip pat perdaryti. Nesunku įsivaizduoti, kokie nuostoliai galėjo laukti šeimininkų ateityje, jeigu minėtas brokas nebūtų laiku ištaisytas. O ką bekalbėti, kai lygiai taip pat, taupant lėšas, inžinerinių geologinių tyrimų apskritai atsisakoma? Gal būt tai ne tik taupymas, bet ir apskritai informacijos nagrinėjamu klausimu stoka? Labai tikimės, jog minėtą spragą bent iš dalies pavyks užpildyti, išėjus šiam internetiniam puslapiui. Nes, nuo požiūrio į pamatų statybą, pamatai gali būti arba patikimas, arba visiškai neprognozuojamas pagrindas būsimam statiniui, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Iš kitos pusės, net jeigu stambiam, ypatingos svarbos objektui ir yra atliekami pakankamai išsamūs inžineriniai geologiniai tyrimai, tai tradicinių gręžtinių pamatų ar polių atveju dar neduoda pagrindo būti visiškai tikriems, jog laikantysis grunto sluoksnis tarpuose tarp zondavimo taškų tikrai  rasis tuose gyliuose, kurie nurodyti tyrinėjimų ataskaitoje. Todėl ir tikimybė galimiems netikėtumams išlieka labai reali. Šimtaprocentinę garantiją čia gali duoti tik pagrindo zondavimas kiekvieno pamato vietoje. Priešingu atveju sunku išvengti klaidų. Tik pagrindą sudarančių gruntų kontrolės nebuvimu galima paaiškinti, kodėl negatyvūs reiškiniai pamatų statyboje dar ne retenybė. Kaip rašoma DELFI interneto vartuose: “Naujai pastatytuose namuose trūkinėja sienos”, (adresas http://www. delfi.lt/archive/article.php?id = 11733732).

Šis straipsnis, kaip paaiškėjo, atskleidė dar neregėtą reiškinį statybų istorijoje, daug ką pasakantį apie šiandieninę padėtį pamatų statyboje. Ar įmanoma bent įsivaizduoti, kad gyventojai, įsikėlę į ką tik pastatytus namus su skilinėjančiomis sienomis vietoj to, kad reikštų savo nepasitenkinimą, patys mėgintų tokį akivaizdų broką pateisinti? Pasirodo įmanoma, kai patys statytojai, besirūpinantys savo šlyjančia reputacija, labai pasistengia klaidindami naujakurius, jog naujame pastate sienų skilinėjimas yra visiškai normalus reiškinys. Tačiau statybos norminiuose dokumentuose šiuo klausimu yra aiškiai pasakyta, jog tinkamai suprojektuotame ir pastatytame name jokie plyšiai negalimi. Kai plyšiai pasiekia tokius mastus, tai jau vadinama rimta avarine situacija. Be to, kaip rašo š.m. VERSLO ŽINIOS Nr.13(2419) straipsnyje “Investicijas valgo statybininkų brokas”, (…) investicijas į būstą gali “apkramtyti” statybininkų brokas – (…) ir trūkinėjančios sienos.

Nors pagrindo deformacijos po nauju namu iš tiesų dar nebūna nusistovėjusios, tačiau visų pamatų nuosėdžiai, teisingai vykdant darbus, turi skirtis gana nežymiai, taip panaikinant pagrindinę priežastį, dėl ko sienos galėtų trūkinėti. Kaip ten bebūtų, karti patirtis moko, kad šiam atsakingam darbui reikia rinktis profesionalius ir patikimus rangovus.

P.S. Tuo metu, kai buvo ruošiamas šis puslapis, namai Vilniaus Senamiestyje dar negriuvinėjo.

The post Gręžtinių pamatų statyba ir kokybės kontrolė appeared first on GeoFundamentus.

TGMMI savo veikloje visada vadovaujasi pagrindine nuostata, kad mechanizmų darbas žemiau žemės paviršiaus turi būti aiškiai matomas ir kontroliuojamas, o pagrindas po kiekvienu pamatu vertinamas atskirai, naudojant žinomus gruntų mechaninio poveikio būdus.

Be to, gręžinio kraštus būtina išramstyti specialiomis apsaugomis, kurios vėliau gali būti ištraukiamos arba paliekamos (naudojant tradicinius šulinių rentinius), tik ištraukiamos (naudojant plieninius vamzdžius), arba kombinuotos. Tokiu būdu pamato konstrukcija tikrai yra apsaugoma nuo galimo grunto užgriuvimo, o visos operacijos yra aiškiai matomos ir kontroliuojamos. Šis giliųjų pamatų įrengimo principas iš esmės skiriasi nuo tradicinio požiūrio, kuriuo vadovaujamasi įrengiant įprastus gręžtinius pamatus ar polius atviruoju būdu, bei nuo tokių uždarų technologijų kaip cementgrunčio poliai, cheminis gruntų stiprinimas arba kai grunto šalinimas iš gręžinio ir pamato liejimas vykdomas vienu metu. Iš šiandien plačiau naudojamų technologijų, teigiamai galima būtų įvertinti nebent spraustinius polius, kurie yra tiek gramzdinami, kol į kažką tvirtai neatsiremia.

Grįžtant prie pagrindą sudarančių gruntų kontrolės klausimo, TGMMI šiam tikslui yra sukurti net du skirtingi būdai. Pirmasis skirtas pamatų ant natūralaus pagrindo įrengimui. Pamatų faktinis gylis šiuo atveju yra nustatomas statybos darbų eigoje, ne vieną kartą zonduojant pagrindą sudarančius gruntus po kiekvienu pamatu, be išimties. Pasirinkus laikantįjį grunto sluoksnį, pagal gautus rezultatus ir būsimą apkrovą, naudojantis specialiai tam parengta kompiuterine programa, iš leistinos nuosėdžių nevienodumo sąlygos čia pat operatyviai apskaičiuojamas reikiamas pamato pado plotis. Jeigu minėta sąlyga konkrečiam pamatui yra netenkinama, jo padas išplatinamas panaudojant tam tikrą kintančių parametrų trafaretą. Šis būdas nepakeičiamas tuo atveju, kai įrengiant pamatus jokios dinaminės apkrovos yra negalimos, o pats statinys ypač jautrus nevienodiems nuosėdžiams. Visais šiais atvejais rimtų avarinių situacijų išvengta tik dėl pagrindą sudarančių gruntų kontrolės ir jų inžinerinio vertinimo. Ir tai toli gražu ne vieninteliai objektai.

Siekiant didesnio technologiškumo sėkmingai išbandytas, o šiuo metu jau ir plačiai taikomas dar vienas giliųjų pamatų įrengimo bei darbų kokybės kontrolės būdas, kai pamatui paruoštas gręžinys yra plūkiamas sunkiu plūktuvu. Jo kalimasis gilyn sustabdomas, kai grunto prakalimo dydis nuo vieno smūgio sumažėja iki tam tikro “atsako”. Pagal šį atsaką ir jau minėtą metodiką, toliau apskaičiuojamas pamato pado plotis, kuris čia pat ir išplūkiamas, naudojant tą patį plūktuvą bei granitinę skaldą. Todėl, skirtingai nuo pirmojo būdo, čia jau gaunami pamatai ant sutankinto pagrindo su išplūktu padu. Svarbiausia yra tai, kad taip dirbant ne tik pasiekiamas gerokai aukštesnis darbo našumas, bet ir ypač efektyviai realizuojama bendra pamato ir pagrindo kokybės kontrolės sistema. Dalis objektų, pastatytų ant giliųjų pamatų su išplūktu padu, pavaizduoti nuotraukose.

The post Ar įmanoma reali, o ne deklaruojama giliųjų pamatų kokybės kontrolė? appeared first on GeoFundamentus.