Monografijos struktūra su anotacija

Posted by admin on

 

MODIFIKUOTI  PLŪKTINIAI  PAMATAI  KAIP  INTEGRUOTA  IR  TVARI  PAGRINDO  IŠBANDYMO,

GRUNTO  TANKINIMO  BEI  PADO  FORMAVIMO  SISTEMA

Universalus sprendimas bet kuriomis gruntinėmis sąlygomis, ypač sudėtingomis

                                                                                           A  n  o  t  a  c  i  j  a

Šioje monografijoje pristatomas išskirtinis tyrimų kelias, vedantis link universalesnių, tvaresnių ir ekonomiškesnių pamatų sprendimų net ir pačiomis sudėtingiausiomis gruntinėmis sąlygomis. Autorius, remdamasis kelių dešimtmečių praktine bei eksperimentine patirtimi, siūlo atnaujintą – modifikuotą plūktinių pamatų technologiją, kuri ne tik užtikrina aukštą darbų kokybę, ypač mažus bei tolygius pastatų nuosėdžius, bet ir atveria naujas galimybes darniai, aplinkai draugiškai statybai.

Monografijoje pateikiami realūs pavyzdžiai iš beveik šimto objektų, pastatytų ant šių pamatų, dažniausiai ne itin palankiomis gruntinėmis sąlygomis, įskaitant ir du 16 aukštų daugiabučius su 1000 tonų skaičiuotine apkrova po viena kolona. Analizuojami pamatų sprendimai riboto stabilumo gruntuose bei aptariama, kaip kryptingai panaudoti krintančio kūno smūgio energiją siekiant tinkamai įvaldyti pagrindo giluminio tankinimo ir išplūkto pado formavimo procesą. Akcentuojama būtinybė gruntų nevienalytiškumą vertinti ne tik keliose vietose po pastatu, kaip įprasta iki šiol, bet po kiekvienu būsimu pamatu – be išimties. Šį sprendimą galima traktuoti ir kaip tiesioginį atsaką į „Eurocode 7“ dokumente ypač pabrėžiamą išskirtinę tyrimų masto bei kokybės svarbą, kaip ir pačią darbų vykdymo kontrolę.

Knygoje aptariami ne tik inžineriniai sprendimai, bet ir tvarumo, antrinių žaliavų bei aplinkosaugos klausimai: nagrinėjamos betono atliekų panaudojimo galimybės, siekis mažinti aplinkai nepalankių medžiagų kiekį, taip pat pristatomas ir universalus plūktinių pamatų galimo pritaikymo potencialas. O lyginant su šiandien plačiai taikomais CFA poliais, modifikuoti plūktiniai pamatai gali pasiūlyti ekonomiškai kur kas naudingesnį ir tvaresnį sprendimą, sutaupomo gelžbetonio kiekiais besiskiriantį jau ne procentais, bet kartais…

Ši knyga skirta ne tik statybos specialistams ar už tvarumą atsakingiems projektų vadovams, bet ir visiems, kurie ieško atsakymų į klausimą: kaip šiandien statyti geriau – tvariau, saugiau ir sumaniau?

 

                                                                                                  T u r i n y s

ĮVADAS

 

I DALIS. Užsibrėžto tikslo aktualumas nepakankamo pagrindo kokybės vertinimo kontekste

1.1. Mechanizuoto pamatų įrengimo šuolis ir su tuo susijusios pagrindo kokybės vertinimo problemos

1.2. Neigiami reiškiniai pamatų statyboje kaip neatidėliotinų permainų geotechnikoje ženklai, akivaizdžiai koreliuojantys su „Eurocode 7“ dokumente ypač pabrėžiama išskirtinė tyrimų masto bei kokybės svarba, kaip ir pati darbų vykdymo kontrolė

1.3. Naujai kuriamos modifikuotų plūktinių pamatų technologijos praktinė kryptis – eksperimentinio pagrindo kokybės vertinimo po kiekvienu pamatu pasiūla kaip tiesioginis atsakas į „Eurocode 7“ iškeltą tyrimų ir darbų kontrolės svarbą

 

II DALIS. Tikslingos paieškos keliai nuo pat 1982 m. pagrindo nevienalytiškumui vertinti po kiekvienu būsimu pamatu

2.1. Gręžtinių pamatų pagrindo vertinimas pagal sraigtinio štampo bandymo rezultatus vyraujančiame sluoksnyje ir juos vėliau koreguojant pagal statinio zondavimo duomenis konkrečioje būsimo pamato vietoje

2.2. Šulininių pamatų pagrindo vertinimas, pasitelkiant rankinio dinaminio zondo duomenis, su pado išplatinimo galimybe bei jo konstrukcijos stiprumo skaičiavimu kaip lenkiamo nearmuoto betoninio elemento

2.3. Priežastys, dėl kurių šulininiuose pamatuose pritaikyta krintančio kūno smūgio energija, ir siekis išbandyti jų konstrukcinį tvarumą, būdingą kevaliniams pamatams

2.4. Apibendrinimai ir tolesnės tyrimų bei projektinių sprendimų kryptys

 

III DALIS. Tradicinių plūktinių pamatų esmė ir ateities taikymo perspektyvos

3.1. Technologijos esmė ir priežastys, nulėmusios jos neįsitvirtinimą Lietuvoje

3.2. Krintančio kūno smūgio energijos apskaičiavimo ypatumai

3.3. Plūktinių pamatų galima modifikacija sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis, neaplenkiant ir CFA polių technologijos pritaikymo

3.4. Šios technologijos taikymo potencialas išskirtiniais ar kritiniais atvejais

 

IV DALIS. Plūktinių pamatų technologijos modifikacija pagal plūktuvo smūgio energijos intensyvumą

4.1. Pradinių sąlygų nustatymas – optimalių plūkimo įrenginio parametrų ir konstrukcinių elementų funkcionalumo paieška

4.2. Dirbtinio pagrindo formavimas pagal plūktuvo „atsako“ duomenis ir jų diferenciacijos galimybes

4.3. Pagrindo nevienalytiškumo išplėstinis vertinimas pagal smūginio testavimo rezultatus ir po pamatu įplūkiamos standžios birios medžiagos kiekį

 

V DALIS. Plūktinių pamatų geotechninio projektavimo sprendimai patikimumui ir tvarumui didinti

5.1. Pagrindo atsparumo vertikaliai apkrovai nustatymas, taikant eksperimentinį vertinimo metodą statybos vietoje

5.2. Vertikalios apkrovos įtaka pamatų atsparumui horizontalioms apkrovoms ir lenkimo momentams, remiantis eksperimentiniais tyrimais

5.3. Rekomenduojamas pagrindo skaičiavimo metodas horizontalių jėgų ir lenkimo momentų poveikiui pamato ir kolonos standaus sujungimo atveju

5.4. Plūktinių pamatų laikomosios galios išplėtimo galimybės, imantis hibridinio sprendimo su šulininių pamatų elementais

 

VI DALIS. Klasikinės gruntų mechanikos taikymo patirtis skaičiuojant plūktinių pamatų nuosėdžius sudėtingomis gruntinėmis sąlygomis

6.1. Šešiolikos aukštų daugiabutis Elektrėnuose su požemine dalimi, pastatytas ant riboto stabilumo minkštai-kietai plastiškų juostuotų molių

6.2. Dviejų aukštų gyvenamasis namas Vilniuje ant susigulėjusio piltinio grunto sluoksnio, vertinant jį kaip potencialų paklotą virš slūgsančių durpių ir tinkamai subalansuojant apkrovos perdavimą

6.3. Formuojamo dirbtinio pagrindo papildomo vertinimo galimybės, pasitelkiant gretimų pamatų nuosėdžių nevienodumo tikrinimo sąlygą

 

VII DALIS. Tolimesni teoriniai ir praktiniai iššūkiai plūktinių pamatų tyrimuose

7.1. Šiuolaikinių teorinių modelių taikymas krintančio kūno inercinės jėgos tikslesniam įvertinimui ir šio proceso skaitmeninis modeliavimas

7.2. Plūktinių pamatų pagrindo laboratoriniai tyrimai su makromodeliais arba realaus dydžio pamatais specialioje smėlio dėžėje (angl. Large-Scale Soil Testing Box)

7.3. Natūriniai plūktinių pamatų pagrindo tyrimai itin nepalankiose gruntinėse sąlygose

 

VIII DALIS. Tvarumo ir ekonomiškumo aspektai taikant modifikuotus plūktinius pamatus

8.1. Aplinkai nedraugiškų medžiagų poreikio mažinimo galimybės, lyginant su CFA polių technologija

8.2. Techno-ekonominiai rodikliai, vertinant statybinių medžiagų sąnaudas ir jų sutaupymo potencialą

 

IŠVADOS

 

PRIEDAI

  1. Negatyvių reiškinių pamatų statyboje iliustracijos su paaiškinimais
  2. Monografijoje naudojamų skaitinių formulių šaltinių puslapių kopijos
  3. Pasirinktų teorinių išraiškų matematiniai išvedimai
  4. Detalizuoti praktinių pavyzdžių duomenys – nuotraukos, skaičiavimai, tyrimų rezultatai
  5. Įgyvendintų projektų aprašymai su iliustracijomis
  6. Modifikuotų plūktinių pamatų įrengimo technologinė kortelė
  7. Autoriaus atliktų tyrimų ir darbų sąrašas

 

LITERATŪRA

                                                                                                     Autorius:  dr. Rimantas Gruodis